„Hockey Punks“ skaičiavo paskutines pasirengimo sezonui savaitę, kai įvyko visą mūsų šalies ledo ritulio bendruomenę ir bei daugybę kitų tautiečių sukrėtusi tragedija.
Lietuvos ledo ritulio legenda Mindaugas Kieras turėjo vėl vadovauti Vilniaus ledo ritulio komandai, bet žuvo Šventosios upėje po nelemto šuolio į vandenį.
Ne vieną gedulo dieną ir naktį išgyveno Lietuvos ledo ritulio čempionai, netekę 45-erių metų trenerio.
„Hockey Punks“ nukėlė praėjusį savaitgalį turėjusias vykti pirmąsias sezono rungtynes Baltijos lygoje, bet gyvenimas tęsiasi. Vilniečiai rengiasi sugrįžti ant ledo šeštadienį Baltijos lygos rungtynėse Latvijoje su „Liepaja“.
„Žaidėjai jau laukia rungtynių, kai galės išsitaškyti sunkias emocijas“, – sakė „Hockey Punks“ vadovas Šarūnas Kuliešius.
Interviu 15min jis pasakojo, kaip komanda bando išgyventi po gniuždančios nelaimės, įvardino prie ekipos vairo M.Kierą pakeisiantį trenerį ir svarbiausius sezono iššūkius.
– Šarūnai, kaip jaučiatės po Mindaugo Kiero gyvybę nusinešusios tragedijos?
– Mąstau, kad vyresniems žaidėjams Mindaugas buvo artimesnis, jaunesniems – gal mažiau, tik kaip treneris.
Aišku, kad tokia tragedija sukrėtė, privertė daug ką apmąstyti, ilgiau pasėdėti ir išgyventi viską.
Tačiau mačiau, kad kai kurie žaidėjai pradėjo papildomai treniruotis individualiai. Jaučiu jų norą grįžti ant ledo.
Komanda norėjo ir gedulo dienomis treniruotis – netektis ir su ja susiję renginiai tikrai slėgė.
Žaidėjai laukia rungtynių, to laiko po jų, kai viską aptari, atvėsti, gali pajuokauti su komandos draugais. Visi to laukia.
– Ar planuojamas Mindaugo pagerbimas?
– Taip, spalio 4 dieną žaisime Vilniuje reguliariojo čempionato rungtynes su Elektrėnų „Energija“, tada norime pakelti ledo arenoje aukštyn Mindaugo marškinėlius. „Energijos“ gretose irgi yra žaidėjų, su kuriais jis yra žaidęs arba treniravęs Lietuvos rinktinėje.
Norime sukurti jo atminimo renginį, surinkti kažkiek pinigų ir skirti juos Mindaugo šeimai.
– Kas užims Mindaugo vietą prie komandos vairo?
– Dovydas Kulevičius. Prieš sezoną planavome, kad jis bus antrasis treneris, tokiu jis ir buvo per draugiškas rungtynes. Dabar jis automatiškai tapo pagrindiniu.
Dovydas veda įdomias, geras treniruotes. Kelerius pastaruosius metus Lietuvos jaunimo rinktinėse jis asistavo federacijos pasamdytam kanadiečiui Mario Durocheriui, kuris yra treniravęs anksčiau Kanados jaunimo (iki 20 metų) rinktinę. Kanadiečio lygis labai aukštas, juk ir dirbti Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės treneriu bet ko nekviečia.
Dabar Dovydo Kulevičiaus darbe matyti įspaudas, kad jis dirbęs su aukščiausio lygio treneriu. Žaidėjai jį pažįsta, nes daug metų pats rungtyniavo. Dovydui kol kas padėsiu aš pats, bet tuo pačiu ieškome jam pagalbininko, bet tikimės, kad susitvarkys su nauja atsakomybe.
– Dėl nelaimės nukėlėte pirmąsias Baltijos lygos rungtynes. Kaip susidorojote su organizaciniais iššūkiais?
– Noriu padėkoti Elektrėnų „Energijos“ komandai, nes ji sutiko mus pakeisti ir nuvažiavo į Latviją žaisti su Liepojos komanda, nors patys nebuvo pilnai pasiruošę tam mačui.
Dabar šeštadienį mes patys žaisime su Liepojos klubu – jis daug metų buvo stiprus, visada kėlė aukščiausius tikslus kovoti dėl medalių.
Mes patys dar prieš nelaimę buvome sužaidę dvejas kontrolines rungtynes. Dabar po visko jaučiamės kiek apkerpėję žaidybine prasme, bet, manau, motyvacijos netrūks.
Jaučiu, kad turime jauną, fainą, perspektyvią komandą. Ant ledo atrodome neprastai.
– Kas galėtų būti komandos lyderis?
– Tikiu praėjusio sezono lyderiais, nes jie sugebėjo nuvesti komandą iki tikslo. Branduolį turime – Ilja Četvertakas, Liuke'as Kutkevičius, Alexas Maunula, Simas Baltrūnas, Laisvydas Kudrevičius, Rokas Bacevičius, Tomašas Krukovskis ir visi kiti.
Išskirčiau, kad papildėme savo gretas vyriausiu komandos žaidėju Povilu Vereniu. Prieš dvejus metus jis patyrė sunkią traumą Vilniuje atstovaudamas šalies rinktinei, ilgai nežaidė. Dabar jis gerai atrodo. Povilas turi gebėjimą, kuris yra deficitinis – tai talentas pelnyti įvarčius. Sporte būna žaidėjų, kurių per rungtynes net nelabai ir pastebi, bet vos tik proga – įvartis. Žiūri statistiką, kas pasižymėjo – vis ta pati pavardė. Povilas po traumos, jam 35-eri, tad gal greičiau už kitus pavargsta per treniruotes, bet jei partneriai sukurs progas, tikiu, kad jis pasirodys gerai.
– Ar po praėjusio sezono, kai užėmėte ketvirtą vietą Baltijos pirmenybėse ir susigrąžinote Lietuvos čempionų titulą, ambicijos keičiasi?
– Iš tiesų vis dar mąstau, kaip mums pavyko praėjusį sezoną. Per savo karjerą, po Nepriklausomybės atkūrimo, kai pats žaidžiau Elektrėnų „Energijoje“, tik sykį Latvijos lygoje pasiekėme pirmą ketvertą. Daugiau nė vienas klubas taip aukštai nebuvo.
Galbūt kažkiek lemia, kad Lietuvos ekonomika vystosi stipriau nei Latvijos. Žinoma, Latvija turi žymiai daugiau gerų ledo ritulininkų, neatsitiktinai jų rinktinė žaidžia olimpinėse žaidynėse ir pasaulio elitinėse pirmenybėse. Tačiau dabar jų klubai negali pasiūlyti latvių geriausiems žaidėjams tokių pelningų sąlygų, kaip anksčiau. Tad nemažai latvių žaidėjų išvažiavę žaisti į užsienį.
Mes turime kelis rinktinės kandidatus, esame pasitempę lyginant su užpraėjusiu sezonu. Praėjusį sezoną padėjo ir slovakas treneris. Jurajus Boldis darbavosi kiek savotiškai, kiek senoviškai, iš pradžių žaidėjai kartais pykdavo, kad jis mažai paaiškindavo.
Jis tiesiog įsivaizdavo, kad žaidėjai kai kuriuos dalykus jau turi žinoti kaip Slovakijoje, tad iš pradžių šaukdavo, o žaidėjai nelabai suprasdavo kodėl. Kai paprašėme Juros detaliau viską išaaiškinti žaidėjams, kai jam labiau padėjo Mindaugas (Kieras), antrojoje sezono dalyje pradėjome visus varžovus nugalėti. Po Naujųjų metų nusileidome tik galingoms komandoms, kaip „Mogo“ ir „Jelgava“. O prieš visus kitus kone viską laimėjome. Tai buvo įspūdinga serija, sporte jų nebūna daug. Panašiai pamenu, kad Šarūno Jasikevičiaus treniruojamas „Žalgiris“ įšoko į Eurolygos atkrintamąsias varžybas, laimėjęs 6 paskutines reguliariojo sezono rungtynes. Mums pavyko kažkas panašaus, dažnai laimėjome vienu ar dviem įvarčiais, vadinasi, prie apylygės kovos.
Galiausiai aplenkėme ir „Prizma“, ir „Energiją“, patekome į ketvertuką. Tai mums lėmė ir Lietuvos čempionų titulą, nes, kaip žinia, buvo sprendimas, kad į ketvertą patekusi Lietuvos komanda automatiškai tampa šalies čempione.
Po sezono prireikė laiko, kai jau galėjau ramiai apgalvoti viską, tada ir įsivertinau: fantastiškas sezonas.
– Kaip sekėsi surinkti biudžetą (apie 250 tūkst. eurų) naujam sezonui?
– Šiuo atžvilgiu vasara irgi nebuvo linksma. Atrodo, laimėjome čempionų titulą, bet viskas judėjo sunkiai. Žinote padėtį dėl lažybininkų: reklama dar leidžiama, bet viskas tapo kur kas sudėtingiau. Pavyzdžiui, jų logotipas gali būti per rungtynes, bet po jų turi nuimti. O kaip nuimsi nuo ledo?
Būtų gerai, jei su ankstesniais mūsų rėmėjais „7bet“ būtume pratęsę rėmimą. Tokiu atveju gal būtume vieną kitą pajėgesnį legionierių pasikvietę. Tačiau dabar dėl lošimų reklamos sugriežtintų apribojimų situacija lieka įšaldyta, rėmėjai labiausiai nori savo vardą matyti komandos pavadinime, bet taisyklės to neleidžia. Tad neramių klausimų lieka.
Aišku, savivaldybės parama lieka ypač svarbi. Savivaldybė yra pasiūliusi pelningoms kompanijoms tam tikras mokesčių lengvatas už tai, kad remia sporto klubus. Tačiau daug verslo bendrovių turi inertišką požiūrį, kad nelabai aišku, tai ir nepradedame. Tai šiek tiek nuvilia.
Bet, aišku, dirbame toliau. Reikia prisiversti neplanuoti pinigų, kurių neturime. Iš esmės ir slovako trenerio nusprendėme nepasilikti, kad nepridalytume pažadų, kurių negalime ištesėti. Jurajus mus suprato, kaip vyresniam žmogui, jam, manau, nebuvo lengva užsienyje gyventi.
Kalbant apie žaidėjus, labiausiai gaila, kad nebeturėsime gynėjo iš Suomijos Vertti Vuoksialos, kuris gavo pasiūlymą iš Vengrijos aukščiausios lygos klubo. Neliko ir slovako puolėjo D.Maniačeko, kuris gerai sužaidė porą mėnesių, bet norėjome daugiau, o galiausiai lėmė ir taupymo svertai.
Esame pusiau profesionali komanda, kurios žaidėjai turi ir kitų darbų arba studijuoja.
Svarbu, kad grįžta Kanados lietuvis Luke’as Kutkevičius. Grįžta ir suomis puolėjas Alexas Maunula.
Mūsų sudėtis tapo labiau lietuviška, o ar suprastėjo, – pamatysime sezono eigoje. Visi norime pasirodyti vis geriau, bet reikia eiti koja kojon su galimybėmis.
– Kokius tikslus kelsite?
– Dabar Baltijos lygos čempionate prisidėjo Liepojos ir Kyjivo klubai, tad iš viso žais devynios komandos. Žaisime pagal sistemą, kurioje dvi pirmąsias vietas reguliariajame čempionate užėmusios komandos pateks į pusfinalį, o 3-6 vietas užėmusios komandos žais įkrintamosiose varžybose dėl likusių dviejų bilietų į pusfinalį. Mes manome, kad galime sau kelti tikslą būti šešete.
Aišku, žinome, kad Kyjivo klubas bus stiprus. Jie žais ir Ukrainos čempionate, bet ten rungtyniaus viena sudėtimi, o kita įsikurs Rygoje. „Liepaja“ irgi visais laikais buvo Latvijos ledo ritulio kalve.
„Jelgava“, „Mogo“, Kyjivo „Capitals“ ir „Liepaja“ bus favoritai. O paskui į kitas aukštas vietas taikysis Talino, Elektrėnų „Energija“, mes. „Prizma“ ir Latvijos talentingiausio jaunimo pagrindu sudaryta komanda.
Tad mūsų tikslas – šešetas bendroje lygoje, o taip pat apginti Lietuvos čempionų titulą. Dar diskutuojame ir galvojame šiemet nekurti taisyklės, kad čempionu tampa aukštesnę vietą Baltijos lygoje užėmusi komanda. Tačiau yra problema: jei žaistume finalo seriją tarp mūsų ir „Energijos“, Baltijos lygoje žemesnę vietą užėmusi komanda įgautų pranašumą, nes būtų labiau pailsėjusi ir pasiruošusi lietuviško finalo serijai nei ta, kuri žaistų Baltijos lygos atkrintamosiose varžybose.
Iš kitos pusės, norisi finalo serijos, nes ji kelia susidomėjimą Lietuvos sirgaliams.
– Spalio 17-19 dienomis Vilniuje kovosite tarptautinės ledo ritulio federacijos IIHF organizuojamame Europos Kontinentinės taurės turnyre. Ko tikėtis iš varžybų su Latvijos, Estijos ir Islandijos klubais?
– Mes norėjome tapti šio renginio Vilniuje šeimininkais. Geros tarptautinės varžybos padeda atkreipti į save dėmesį, o ir finansiškai net palankiau nei skristi žaisti į kokią Turkiją, kur esame keliavę anksčiau.
Latvijos „Mogo“ klubas mums pažįstamas, labai stiprus. Prieš juos nesame laimėję trejus metus, bet pernai dvejose rungtynėse kovojome lygiai – sužaidus 120 proc. pajėgumo, galime sykį nustebinti. Aišku, bus sunku – su jais treniruojasi ir Latvijos rinktinės žaidėjas Kasparas Daugaviņšas, kuris ketina žaisti už juos.
Estijai atstovaus Narvos komanda, ją ir Islandijos ekipą tikimės nugalėti. Tad tikslas – laimėti pirmą vietą, bet aukščiau vertinčiau šansus pasiekti dvi pergales iš trijų.
Norime eiti į priekį, ir sportine, ir finansine prasme. Nors surinkti pinigus sezonui yra pragariškas darbas, man yra svarbu jausti, kad kasmet žengiame bent žingsnį į priekį.
