„GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai Lietuvos piliečių dalyvavimą rinkimuose laiko pilietine pareiga, o rinkimuose visuomet dalyvauja pusė apklaustųjų. Internete atlikta apklausa taip pat parodė, kad trečdalis respondentų domisi politinių partijų programomis, ir net 77 proc. Lietuvos piliečių už ką balsuoti nusprendžia dar prieš eidami į rinkimų apygardą.
Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ spalio pradžioje atliko tyrima apie požiūrį į rinkimus, domėjimąsi politinių partijų programomis ir sprendimų, už ką balsuoti, priėmimą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad rinkimuose visuomet dalyvauja pusė apklausoje dalyvavusių interneto vartotojų. Taip teigusių yra daugiau tarp vyresnio amžiaus respondentų. Trečdalis rinkimuose dalyvauja, jei jie nesikerta su kita jų veikla rinkimų dieną. Tik 7 proc. prisipažino, kad niekada nedalyvauja rinkimuose.
60 proc. respondentų teigė, kad dalyvavimas rinkimuose – jų pilietinė pareiga. O ketvirtadalis mano, kad dalyvavimas rinkimuose neturi jokios įtakos politiniams sprendimams. Tačiau tik 7 proc. įsitikinę, kad jų balsas rinkimuose yra labai svarbus.
Per apklausą respondentų teirautasi apie domėjimąsi politinių partijų programomis. Apibendrinus apklausos duomenis paaiškėjo, kad trečdalis apklaustųjų visada domisi politinių partijų programomis, taip pat trečdalis prieš rinkimus visada pasiklausia artimųjų ar pažįstamų nuomonės. Penktadalis niekada neskaito ir nesidomi politinių partijų programomis, o dešimtadalis teigė, jog nedalyvauja rinkimuose, nes netiki politinių partijų pažadais prieš rinkimus.
Už ką balsuoti, net 77 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų nusprendžia dar prieš eidami į rinkimų apygardą. Tarp vyresnių nei 36 m. respondentų tai pripažinusių yra daugiau nei 80 proc., o tarp 56 m. ir vyresnių – net 93 proc.
Dešimtadalis prisipažino, kad už ką balsuoti nusprendžia spontaniškai balsavimo apygardoje, taip pat dešimtadalis nebalsuoja už jokią partiją (asmenį), nes balsavimo biuletenį sugadina.
Per apklausą teirautasi nuomonės apie balsavimą internetu. 72 proc. respondentų pripažino, kad, jei būtų galima, jie rinktųsi balsavimą internetu vietoje tiesioginio balsavimo.
Dešimtadaliui balsavimo galimybė internetu atrodo nepatikima ir nesaugi, taip pat dešimtadalis pripažino, kad paskutiniu metu balsuoja retai, tačiau jei būtų galima balsuoti internetu, dalyvautų. O 5 proc. balsavimas internetu nieko nepakeistų – jie vis tiek nedalyvautų.
Internetinė apklausa atlikta spalio mėn., jos metu apklausta 1420 18–65 m. amžiaus respondentų.
