Maži atlyginimai darbininkams, nesuskaičiuojamos pajamos vadovams, milijardiniai pelnai, sąskaitos užsieny, kas? Taip, korporacijos.
Visi žinom apie korporacijų žalą, kuomet jos migruoja po trečiąjį pasaulį, moka absurdiškus atlyginimus ir lobsta iš pigios darbo jėgos. Ne kartą esam girdėję, kad tarptautinės korporacijos užsideda keliatūkstantinius antkainius, lyginant su produkto sąnaudomis ir darbo užmokesčiu.
Tuo pačiu metu, nors ir pasak reklamos ir žiniasklaidos jaunatviška, moderni ir netradiciška korporacija pavadinimu „Apple", skaičiuoja didžiausius pelnus istorijoje ir net pasirodė straipsnių su klausimu „Kur bendrovei dėti beveik 100 mlrd. laisvų JAV dolerių?".
Deja, „jaunatviška, moderni ir netradiciška" korporacija jau senai yra tapus (tik įžengus į akcijų biržą tapo tokia) paprasčiausia korporacija, gaminanti savo įrenginius Kinijoje, teršianti visą Afriką plukdydama atliekas, o ir gaminamų įrenginių vertė, daugybę kartų išpūsta dėl reklamos.
Pasirodė kalbų, kad „Apple" korporacija turėtų „nusipirkti" kitas kompanijas. Ne šiaip sau „kitas", o būtent savo konkurentus, tokius kaip „Sony Ericsson", „Samsung", „Nokia", „RIM", „LG", „Motorola". Tai ne tik, pažeidžia visą laisvos rinką idėją apie konkurenciją, bet kadangi konkurencija mažėja - kokybė ir pasirinkimas taip pat.
Tik žmogus žvelgiantis į pasaulį pro rožinius akinius gali manyt, kad egzistuoja „gerosios korporacijos". Korporacijų esmė, yra visiška priešingybė gėriui, dėl savo išnaudotojiškos paskirties. Natūralu, nes korporacijos (tokios kokios yra dabar) susiformavo kapitalizme, nes jei įmonių variklis yra pelnas, tai korporacijų - dar didesnis pelnas, atimant iš kitų.
Todėl nė vieno neturėtų nustebint, kad jei „Apple" ir nusipirks konkurentus, tai ne dėl to, kad plėtotų juos, o dėl to, kad patentai, dėl kurių net vyksta karai („patent wars") ir galimybė labiau dominuoti rinkoje, yra vieni iš pagrindinių rinkos kozirių, kurie garantuoja pelną ir naujų žaidėjų neatėjimą.
Žinoma, pagrindinis argumentas „pateisinantis" korporacijas yra tas, kad jos sukuria darbo vietų. Juk jeigu „Apple" dominuotų visiškai mobiliųjų telefonų rinkoje, jų reikėtų gaminti daugiau, o jei reiktų gamint daugiau, reiktų ir daugiau darbo vietų. Tačiau, kokios naudos duoda tos darbo vietos Kinijoje ar kitose trečiojo pasaulio šalyse? Mokėdami mažus atlyginimus, duodami tragiškas darbo sąlygas, jos tik leidžia balansuoti tarp dalinio skurdo dirbant ir visiško skurdo nedirbant.
„Gerosios korporacijos" mitas atsirado kuomet jos (korporacijos), pradėjo kalbėti apie aplinkosaugą, labdarą. Ypač „labdarų" idėja geriausiai iliustruoja pavyzdys, kuomet nuo produkto 1 doleris tenka labdarai prieš skurdą, nors produkto gamintojui -darbininkui už to produkto pagaminimą buvo sumokėta net mažiau nei 1 doleris. Taigi, korporacijos mažina skurdą JAV ar kitose vakarų valstybėse užsiimdamos labdaringa veikla, nors tuo pačiu išlaiko ar net didina skurdą kitose trečiojo pasaulio šalyse.
Leninas yra parašęs veikalą „Imperializmas - aukščiausioji kapitalizmo stadija", tačiau aš pakeisčiau į „Korporatizmas - aukščiausia išnaudojimo stadija kapitalizme". Ir manau, visiškai teisingai. Vietoj to, kad tą pigią darbo jėgą kurią išnaudoja, paverstų bent jau nepigiausia, ar grąžintų gamybą į vakarų valstybes, ypač kai šios kenčia nuo nedarbo, korporacijos ir toliau elgiasi taip pat. Šiuo atveju „Apple", turi visas tam skirtas lėšas ir nuolatinius pelnus norint įgyvendinti tokius planus. Tačiau noro, manau taip ir nepamatysim.
