Visi stovime ir vaikštome ta pačia žeme. Ko gero iš pirmo žvilgsnio nesuprastume, kad žemė apvali ir sukasi apie savo ašį. Viduramžiais žmonės apie tai net pagalvoti teisės neturėjo ir manė, kad žemė plokščia, o visi kiti dangaus kūnai sukasi apie ją. „Didūs protai“ gniuždomi ir surakinti bažnyčios dogmų! Bet štai atsiranda žmogus, kurio mintys sugeba pažvelgti toliau už horizonto. Jis savęs ko gero paklausė: „O kas, jeigu?!“ ir nutarė paneigti tiesą, kuri tūkstantmečius buvo laikyta tikrąja. Todėl, manau, galima teigti, kad dabartinis žemės modelis yra svarbus geografinis atradimas, turėjęs įtakos mūsų gyvenimams iki šiolei.
Jau senovės Graikijos mąstytojai teigė, kad žemė yra plokščia ir laikė ją visatos centru, aplink kurį sukasi kitos planetos. Nors būta šios teorijos priešininkų. Per ilgą karų ir kitų nesutarimų amžių graikų kultūra užsimiršo ir buvo prikelta tik viduramžių vienuolių. Šie savo ruoštu tyrinėjo graikų palikimą – rankraščius bei iškėlė teiginį, kad žemė plokščia, nes kaipgi kitaip tu ant jos stovėtum?! Krikščionybę kaip vieną neginčijamą tiesą priėmę europiečiai tikėjo visais jos teiginiais, todėl žemės formos paslaptis buvo užmiršta iki didžiųjų atradimo amžiaus – Renesanso.
Kapitonas Ferdinandas Magelanas, gana maištingos sielos žmogus, prasibastęs po to meto pažįstamo pasaulio užkampius: Indiją, Maroką, Molukų salas, neapleidžia įdėjos, kad žemė – plokščia. Būdamas karšto būdo ir karingos sielos, jis nesitaiksto su visais Manuelio I, tuometinio Portugalijos karaliaus, pavedimais ir būna atleistas nuo tarnystės. Magelanui tenka siūlyti savo paslaugas kitai jūreivystę plėtojančiai valstybei – Ispanijai. Sėkmė! Gana savižudiška kelionė finansuojama. 1519 m. penkeri laivai - pasiruošę kelionei, kurie plaukia pasiekti egzotiškas ir turtingas savo brangiais prieskoniais Mulukų salas, kitu vakarų keliu. Kelionės metu prarandami du laivai, iš bado miršta įgulos nariai, bet kapitonas siekia savo užsibrėžto tikslo. Gaila, bet ir pats Ferdinandas Magelanas žūsta nuo piktų čiabuvių dabartinėse Filipinų salose. Vadovaujami naujo kapitono Icuan`o Sebastian Elcano iš 270 jūreivių grįžta tik 18 ir parplukdo keletą tonų gvazdikėlių bei cinamono, kurie atperka visą kelionę. Taip pat pargabenamas dar vienas lobis – faktas, kad žemė apskrita.
Kažin koks dabar būtų pasaulis, jei žemės sferoido faktas būtų neišaiškintas ar ištirtas per vėlai? Turbūt bažnyčios įtaka žmonių gyvenime būtų buvusi daug didesnė nei dabar. Būtų nukentėjęs fizikos ir astronomijos mokslas. Koperniko heliocentrinės sistemos modelis taip ir dulkėtų bažnyčios archyvuose kaip eretiška tiesa. Niutonas sunkiai būtų suformavęs savo mechanikos dėsnius. Galima manyti, kad dėl to būtų sutrikdytas pačio didžiausio amžiaus išradimo – kompiuterio, interneto atsiradimas. Visko, ką dabar turime, gal būtų reikėję laukti keletą šimtmečių ilgiau.
Taigi galiu teigti, kad chaoso teorijoje net mažyčio drugelio sparnų plastelėjimas gali sukelti taifūną, o ne visai didelis, bet reikšmingas atradimas gali labai smarkiai įtakoti dabartį. 1522 m. rugsėjo 9 d. buvo nustatyta gaublio pavidalo žemės forma bei įrodyta, kad didžiąją žemės dalį sudaro vandenynas. Šie faktai svarbūs ne tik geografijos, bet ir fizikos, astronomijos mokslui, dabartiniam žmonių pasauliui.
