Norėčiau pakalbėti apie namų neturinčius gyvūnus. Jie tokiais tampa tik žmonių dėka. Nušepę, alkani, prieglobsčio ir meilės ieškantys gyvūnai pasineria į kelionę. Dažniausiai sutinkami prie konteinerių ar netoli namų, kurių šeimininkai karts nuo karto palepina saldžiu kąsneliu. Išvaryti iš namų, šeimininko netekę ar gimę gatvėje, jie laukia stebuklo. Laukia, kol kas juos priims į šeimą, bet dažniausiai sulaukia visuomenės nepritarimo ,atstūmimo, nebent kokia geraširdiška močiutė suteikia prieglobstį.
Darosi graudu gatvėje matyti kačių šeimą ar pro kelią prabėganti šuniuką, kuris tikrai neatrodo visai sveikas. Net ne savo noru jie nešioja ligas ir sukelia šlykštulį. Tad kodėl visuomenė yra tam abejinga? Juk beveik kiekviename mieste galima atrasti gyvūnų prieglaudą ir, net neabejoju, kad kiekvienas benamis gyvūnas joje jaustusi daug geriau, negu gatvėje.
Juk jiems taip pat reikia šilumos, meilės, šeimos....
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą
