Man pavyko. Nors ir ne iš pirmo karto. Pavyko važiavimą į darbą dviračiu paversti kasdienybe. Kasdien tenka numinti apie 17 km. Kelią į vieną pusę įveikiu pagal situaciją per 22–35 minutes. Kelionę apsunkina tai, kad Vilniuje kai kuriose vietose nėra šaligatvių ar kelkraščių, dar mažai specialių takų dviračiams, o automobiliai praskrieja net 90 km/val. greičiu vos už kelių sprindžių. Ypač tai trukdo per lietų. Bet pradėkim nuo pradžios.
Kodėl dviratis?
♦ Galima važiuoti automobiliu, autobusu, eiti, bėgti (yra tokių aktyvistų) į darbą. Argumentai būtų tokie:
♦ Dviratis beveik neturi poveikio gamtai, skirtingai nei automobilis (ot naujiena, ar ne?);
♦ Važiuojant dviračiu ir automobiliu tą patį atstumą mieste galima įveikti per panašų laiką (va čia argumentas!);
♦ Automobilį iškeitęs į dviratį per mėnesį gali sutaupyti kelis šimtus litų per mėnesį (dėl degalų ir amortizacijos);
♦ Automobilį iškeitęs į dviratį absoliučiai gali sutaupyti ir tūkstantį litų per mėnesį… (bet čia jau high-level );
♦ Važiuojant autobusu, o ne dviračiu, papildomos taršos beveik nesusidarys, bet skirtumas piniginėje jausis, laiko bus sugaišta panašiai;
♦ Einant tiesiog švaistomas laikas (nebent kelionės trukmė kelios minutės);
♦ Bėgimas ir važiavimas dviračiu dažnai yra lyginami, bet man simpatizuoja argumentai, kad bėgant gerokai atkratome savo kūną ir išeikvojame daugiau energijos, nors tas nėra būtina;
Dviratis – puikiausia sveikatos stiprinimo treniruotė. Galima pamiršti sporto klubų abonementus. O kiek dar dėl to sutaupoma?
Jaučiu jau prisirpusį klausimą – o tai kokie kelionės į darbą dviračiu minusai??? Prašom:
♦ Jį reikia turėti!
♦ Jo išlaikymas irgi kainuoja (ypač jeigu elementarią techninę priežiūrą atliekate pas specialistus už pinigus);
♦ Dviračio nepakanka. Pasižiūrim į išlaidų sąrašą: šalmas, pirštinės, žibintai, kuprinė arba kelioninis dviračio krepšys, specialūs akiniai (tokie kaip aš turi net kelis prisitaikant prie paros laiko ir saulės), kas rimčiau į tai žiūri – dviratininko apranga įskaitant specialius batus, dėl kurių gali tekti keisti pedalus (dėl prisitvirtinimo), gertuvė (nors aš kažkodėl neturiu), apranga nuo lietaus, batų apsauga nuo lietaus ir purvo, dviračio vaistinėlė ir pompa, dviratininko respiratorius (dauguma tai išgirdote pirmą kartą), na ir šiaip smulkmenos – drabužiai persirengimui ir prausimosi reikmenys pagal poreikį. Matau išgąsčio pilnas akis… Galiu galutinai sužlugdyti šią idėją – yra dar draudimas dviratininkams, yra draudimas ir nuo dviračio vagystės – prašom investuoti į ramybę.
♦ Po tokio stipraus punkto šitame tiesiog atipūskime…
♦ Važiuojant dviračiu (kaip ir einant ar bėgant) sušylama. Taigi, reikalingos sąlygos nusiprausti.
♦ Nepaisant to, kad važiavimo laikas automobiliu ir dviračiu mieste yra panašus važiuojant tą patį atstumą, įskaitant pasiruošimą prieš kelionę ir susitvarkymą po kelionės, dviračiu kelionė yra du kartus ilgesnė, nei automobiliu: dviratį reikia iš kažkur išsitempti, pačiam apsirengti dviratininko atributika, dviratį prirakinti arba atrakinti, po važiavimo apsiprausti, persirengti ir pan.
♦ Automobilį išmainę į dviratį, pradėsite daugiau valgyti…
♦ Dviratininkų labai bijo automobilių vairuotojai (tik nežinau, ar tai baimė jį pamatyti, ar baimė jo nepamatyti);
♦ Čia palieku vietos įvairiems mitams (galite patogiai įsitvirtinti savo krėsle ir visus juos prisiminti);
♦ Reikia valios. Tikrai reikia…
♦ Ir papildomos aprangos, ypač kai jau ne (arba dar ne) vasara.
♦ Žiemą išlieka stipriausieji…
Jei ką prisiminsiu arba jūs prisiminsite – papildysiu.
Kažin, ar tapo aiškiau? Įkalsiu vinį – vis tik dviratį verta rinktis. Kuo daugiau bus dviračių:
♦ Tuo mažiau smirdės mūsų miestas;
♦ Bus labiau išvystyta dviračių takų infrastruktūra;
♦ Mus sups aktyvesni, sveikesni ir pozityvesni žmonės;
♦ Dar sutaupysite, nes gal nereiks pirkti dviratininko respiratoriaus (o kas jį perka?..);
♦ Bus mažesni automobilių kamščiai tiems, kuriems prireiks pasinaudoti automobiliu;
♦ Mažiau bus išleidžiama gatvių tvarkymui – bus turtingesnis valstybės biudžetas;
♦ Mažiau mes išleisime transportavimui – mes geriau gyvensim.
Bet čia buvo tik miražas. Pažvelkime pro langą šiandien. Ir tik pro langą, nes į gatvę išeiti yra pavojinga… O ypač vaikščioti, bėgioti ar važinėti dviračiu, netgi automobiliu pravirais langais. Venkite to darbo dienomis, ypač judriose gatvėse, ir ypač piko metu, nes oro užterštumas yra tokio lygio, kad padariniai sveikatai tikrai bus liūdni.
Oro taršą yra priimta matuoti šių medžiagų koncentracija ore:
kietosios dalelės – KD10
azoto dioksidas – NO2
anglies monoksidas – CO
sieros dioksidas – SO2
ozonas – O3
Šios medžiagos gali sukelti laikinus efektus, kaip antai akių, kvėpavimo takų sudirginimą, sunkumą, infekcijas ar esamų ligų paūmėjimus, arba ilgalaikius efektus:
♦ Lėtinės kvėpavimo takų ligos;
♦ Plaučių vėžys;
♦ Širdies ligos;
♦ Plaučių funkcijos sumažėjimas;
♦ Astmos priepuolis;
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Dar citata iš informacinio puslapio:
Europos Sąjungoje oro tarša, ypač kietosios dalelės ir pažemio ozonas, kasmet lemia 370 000 pirmalaikių mirčių. Smulkiosios kietosios dalelės ore kiekvieno europiečio gyvenimo trukmę sumažina vidutiniškai vieneriais metais. Kai kurioms žmonių grupėms, pvz., pagyvenusiesiems, vaikams ar sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo ligomis, žalingo poveikio rizika yra didesnė. Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo per 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.
Kaip to išvengti? Reikia negimti. Būkim realistai – nuo to galima tik daugiau arba mažiau apsisaugoti. Vengti judrių gatvių – būkite kūrybingi susidarinėdami maršrutus į darbą arba laisvalaikio pasivažinėjimams. O jeigu judrios gatvės neišvengiamos – dėvėkite efektyvią kvėpavimo kaukę (respiratorių), pvz. važiuojant dviračiu. Aš su tokia kauke atrodau – žiūrėti 1 nuotrauką.
O jeigu iš pateiktos informacijos nepatikėjote, kad ši kaukė yra būtina norint būti sveikesniam net ir kenksmingomis miesto sąlygomis, pridedu nuotrauką (Nr.2), kurioje matysite du šios kaukės-respiratoriaus filtrus. Vienas iš jų yra visiškai naujas (kairėje), o kitas – naudotas porą mėnesių, bet ne kiekvieną dieną (paspauskite ant nuotraukos, norėdami ją padidinti):
Tiesa, kaukę dėvėti nėra labai patogu – sunku arba neįmanoma kvėpuoti per nosį (bent jau man), o karštą dieną prakaituoja uždengta veido dalis. Bet dėl sveikatos, tebūnie...
Linkiu visiems apsisprendimo rinktis dviratį, linkiu saugių kelionių ir daug laimės bei sveikatos!
P.S. Norintiems labiau pasistudijuoti Vilniaus oro užterštumą rekomenduoju Vilniaus oro užterštumo žemėlapius, kuriuos rasite čia.
