KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkai, dirbantys Elektroninio verslo centre, kartu su partneriais iš Belgijos, Ispanijos, Italijos, Slovėnijos, Čekijos šiais metais baigs įgyvendinti tris metus trukusį Velso Vyriausybės kuruojamą Tarpregioninio bendradarbiavimo projektą „Skaitmeninės ekosistemos – mokymo sprendimo tinklas (DE-LAN)“.
Apie projekto idėją, tikslus bei jo rezultatus šiandien kalbamės su Elektroninio verslo centro direktoriumi prof. Rimantu Gataučiu.
- Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie projektą, kokia jo esmė?
- Projektas „Skaitmeninės ekosistemos – mokymo sprendimo tinklas (DE-LAN)“ buvo pradėtas įgyvendinti siekiant paskatinti įmones tapti labiau novatoriškomis, išnaudoti naujas ir besivystančias skaitmenines technologijas.
Be to, vykdydami projektą mes norėjome gilintis į skaitmeninio bendradarbiavimo versle ekosistemas. Ekosistema, iš esmės, tai partnerių tinklas. Partnerių tinklai gali būti labai skirtingi: neformalūs arba priešingai formalūs ir institucionalizuoti bei įgyvendinantys įvairius palaikymo sprendimus.
- KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslininkai, dirbantys Elektroninio verslo centre, kartu su partneriais iš Belgijos, Ispanijos, Italijos, Slovėnijos, Čekijos šiais metais baigs įgyvendinti tris metus trukusį Velso Vyriausybės kuruojamą Tarpregioninio bendradarbiavimo projektą „Skaitmeninės ekosistemos – mokymo sprendimo tinklas (DE-LAN)“.
- Apie projekto idėją, tikslus bei jo rezultatus šiandien kalbamės su Elektroninio verslo centro direktoriumi prof. Rimantu Gataučiu.
- Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie projektą, kokia jo esmė?
- Projektas „Skaitmeninės ekosistemos – mokymo sprendimo tinklas (DE-LAN)“ buvo pradėtas įgyvendinti siekiant paskatinti įmones tapti labiau novatoriškomis, išnaudoti naujas ir besivystančias skaitmenines technologijas.
Be to, vykdydami projektą mes norėjome gilintis į skaitmeninio bendradarbiavimo versle ekosistemas. Ekosistema, iš esmės, tai partnerių tinklas. Partnerių tinklai gali būti labai skirtingi: neformalūs arba priešingai formalūs ir institucionalizuoti bei įgyvendinantys įvairius palaikymo sprendimus.
Šiandien rinkoje niekas neegzistuoja vienas, nes visi puikiai supranta, jog iš esmės vienas rinkos „žaidėjas“ sunkiai gali ką padaryti. Partnerystė tarp verslo partnerių tapo reikšmingu faktoriumi, kadangi išryškėjo tendencija, jog rinkos dalyvis daro tiktai tai, ką leidžia jo kompetencija, todėl siekiant pagaminti galutinį produktą, jam būtina pasitelkti partnerius, kurie būdami kompetentingi kitose srityse, padės pasiekti išsikeltus tikslus. Dabar jau nebesiekiama apimti viso gamybos proceso ar paslaugos kūrimo etapų.
Ši situacija lėmė, kad verslo atstovai pradėjo siekti partnerystės bei pirkti paslaugas ar produktus vieni iš kitų, žinoma, partnerystė gali ir nieko nekainuoti. Kaip pavyzdį galiu pateikti visiems gerai žinomą „Vikipediją“, kai žmonės bendradarbiaudami kartu kuria tekstą. „Vikipedija“ – tai skaitmeninio bendradarbiavimo pavyzdys, atskleidžiantis ekosistemos koncepciją.
- Kokios pagrindinės projekto idėjos?
- Viena iš „Skaitmeninės ekosistemos – mokymo sprendimo tinklas (DE-LAN)“ projekto idėjų buvo patikrinti, supažinti ir apsikeisti patirtimi diegiant įvairius skaitmeninių ekosistemų sprendimus.
Žinoma, tai ne vienintelė projekto idėja. Įgyvendindami projektą mes taip pat norėjome įtraukti galutinį vartotoją į produkto ar paslaugos kūrimo procesą ir dirbti su juo, kol paslauga ar prekė yra sukuriama. Tokiu būdų buvo bandoma išvengti problemų, kurios neretai iškyla, kai produktas yra pateikiamas rinkai.
- Galėtumėte trumpai papasakoti apie projekto eigą?
- Pirma, kiekviena šalis atliko analizę ir identifikavo gerąją praktiką. Visos šios pratikos buvo apibednrintos ir pristatytos gerosios praktikos dokumente, ko pasekoje kiekviena šalis pasirinko po tris praktikas, kurios buvo tinkamiausios atstovaujamai šaliai. Atsirinkus tris gerąsias praktikas pasidarėme jų apžvalgą ir išrinkę vieną, padarėme gilesnę ir išsamesnę analizę. Lietuvos atveju buvo pasirinkta Slovėnijos patirtis plėtojant Inovacijų Laboratorijas/Gyvąsias laboratorijas (Living Lab).
Gilesnė analizė buvo skirta pasirengti pilotiniams bandymas. Lietuvos atveju mes darėme pilotinį bandymą bendradarbiaudami su VšĮ Technopolis bei kitais partneriais siekiant sukurti enterprenerystę skatinančio žaidimo jauniems žmonėms koncepciją. Koncepcijos kūrimui ir buvo taikomas Inovacijų Laboratorijų požiūris.
- Gal jau galite pasidalinti projekto rezultatais?
- Įgyvendinant projektą buvo parengtas „Geros patirties vadovas“, kuriame pateikiami gerieji praktikos, sėkmės pavydžiai. Antras projekto rezultatas – tai priemonių rinkinys. Šiame rinkinyje pristatomi įrankiai, kuriuos padęrų įvairios suinteresuotom grupėms kurti ir plėtoti skaitmenines ekosistemas. Dalis šių įrankių buvo naudojomi atlikant pilotinius bandymus.
Žinoma, įgyvendinant projektą buvo parengta ir ataskaita, kurioje apibendrinta konkrečios šalies patirtis. Ataskaitoje taip pat aptariamos politikos formavimo perspektyvos tarptautiniame ar šalies lygmenyje, pateikiamos įžvalgos, kaip skatinti skaitmeninių ekosistemų plėtrą bei skaitmeninio bendradarbiavimo galimybes.
