Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondas jau antrą dešimtmetį aktyviai veikia kultūros, švietimo, diplomatijos ir meno srityse. Per šį laikotarpį buvo nuveikta itin nemažai. Projektas „Augame su M. K. Čiurlioniu“ aplankė didžiąją dalį kultūros centrų ir švietimo įstaigų, fondo remiamas projektas, „Pažink tikrąsias vertybes“, apsilankė vaikų globos namuose, sutrikusio intelekto specialiosiose mokyklose, ligoninėse. Puoselėjama graži tradicija, pagerbianti krašto „Šviesuolius“ (meno, kultūros, mokslo ir diplomatijos srityse), o taip pat atkurti ryšiai bei organizuojami renginiai su užsienio šalių ambasadomis.
Didžiausią dėmesį fondas skiria vaikų ir moksleivių kultūrinės edukacijos tenkinimui švietimo sistemoje. Renginių statistika rodo, jog per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalies vaikų bei jaunimo meniniai ir vertybiniai pamatai tapo beveik neatpažįstami. Nebėra tiksliųjų, humanitarinių bei meno krypčių pusiausvyros, išsiplėtė skonių amplitudė, silpsta formalusis ir neformalusis meninis ugdymas, menininkų sąjungų, aukštųjų mokyklų, tarptautinių organizacijų ar net miestų bendradarbiavimas.
Šiuo metu, kuomet informacijos gausa ir įvairūs jos pateikimo būdai klesti, žmogaus estetinis matymas suaktyvėjo, tačiau vaiko ar jaunuolio vidinės būsenos ugdymui masinis menas yra netinkamas. Individualybės unikalumui ugdyti tinkamiausias esti didysis menas bei jo formos, ir jaukios kamerinės aplinkos. Bendrojo lavinimo mokykloms, specialiosioms mokykloms, meninio ugdymo mokykloms yra keliami vis nauji reikalavimai – parengti žmogų dalyvavimui socialiniame bei kultūriniame gyvenime, todėl įstaigos privalo ieškoti įvairesnių kultūrinės veiklos būdų, kurie pagerintų mokyklos kultūrinį klimatą.
Vykdydamas projektus įvairiuose miesteliuose visoje Lietuvoje M. K. Čiurlionio fondas , susidūrė su sistemos netobulumu, kurioje dažnai nerandama vietos iniciatyvoms (kultūrinėms, meninėms), taip pat su kultūrinėms programoms nepritaikytomis erdvėmis, instrumentų neturėjimu. Visi šie, rodos, nedideli trūkumai stabdo vaikų esminę prigimtį – pažinimo momentą, nes medžiagą jie gali suprasti tik remdamiesi kultūrinės pažintinės bei praktinės veiklos sinteze. Itin svarbus jaunuolio sąmonėje esti kultūrinis kapitalas, kuris egzistuoja įvairiose meno formose, kūriniuose. Tik jo kaupimas, puoselėjimas ir skleidimas garantuoja tautinės savimonės ir tapatybės išsaugojimą, atvirą ir nuoseklų dialogą tarp daugiakultūrių valstybių piliečių, motyvacijos stiprinimą ir tikrovės įprasminimą. Būtent edukacinių projektų misija ir yra: atgaivinti sustabarėjusias kultūrines programas, stiprinti esminę vaikų prigimtį – norą žinoti ir patirti, paskatinti pedagogus domėtis vaikais, stiprinti tarpusavio bendravimą.
Vaikų ir jaunimo švietimas bei edukacinės programos šiandien turėtų būti suvokiamos ir plėtojamos, kaip neatsiejama tautos kultūros dalis. Visos kultūrinės vertybės privalo būti kuriamos dabar, jokiu būdu neperleidžiant šios pareigos būsimoms kartoms, kadangi jos galės kurti tik tuomet, kuomet galės atsiremti į jau sukurtą paveldą, žinomų menininkų palikimą ar subalansuotą švietimo sistemą. M. K. Čiurlionio fondas siūlo panaudoti esamus kultūrinius ir intelektinius išteklius kuriant šiandienos ir ateities potencialą.
