Turbūt daugelis iš mūsų esame susimąstę apie mūsų protėvius, protėvius kurie vaikščiojo po mūsų žemę iš kartos į kartą, kurie mokindavo vaikus gyvenimo paslapčių. Vargu ar mokėtume pasinadoti įrankiais, medicinines žinias atlikti praktikoje, ar turėtume suvokimą apie pomirtinį gyvenimą, jei ne evoliucijos raidoje buvę neandertaliečiai iš kurių ir išsivystė šiuolaikinis žmogus homo sapiens. Mes gyvename XXI amžiuje ir turime dėkoti evoliucijai, kad sugebėjo atverti vartus į platų mokslo pasaulį, kad galime nusikelti į praeitį pažangiais moksliniais tyrimais ir archeologiniais kasinėjimais. 2010m. mokslininkai atrado, jog dalis kai kurių šiuolaikinių žmonių DNR atitinka Neandertaliečių DNR sekos dalį. Taip pat DNR molekulės pagalba, kurioje saugoma paveldima informacija apie mus visus ir kuri gali rekonstruokti žmogaus genetinę praeitį, bei įsibrauti į protėvių gyvenimo puslapius prieš daugelį metų.
Neandertalieičiai (Homo neanderhalensis) buvo patys artimiausi išnykę šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) giminaičiai. Sprendžiant iš iškasenų jie atsiskyrė nuo tos pačios primatų linijos iš kurių išsivystė šiuolaikiniai žmonės, maždaug prieš 400 tūkstančių metų Afrikoje. Neandertaliečiai ilgai dominavo ir plito Europoje bei vakarų Azijoje, tačiau prieš 30 tūkstantmečių jie visiškai išnyko. Bet kodėl taip atsitiko, kad nuo 1 iki 4 procentų šiuolaikinių europiečių, Azijos ir Papua Naujosios Gvinėjos gyventojų DNR buvo paveldėta iš neandertaliečių? Atsakymas labai paprastas. Mažos šiuolaikinių žmonių grupės pradėjo išvykti iš Afrikos prieš 80 000 metų ir keliaudamos į Europą ir Aziją pasiekė žemes, kuriose buvo apsistoję ir gyvenę neandertaliečiai. Šios dvi grupės gyveno šalia viena kitos, todėl neandertaliečiai buvo artimai susiję su šiuolaikiniais žmonėmis jie intymiai santykiavo ir galėjo susilaukti palikuonių. Neandertaliečiai buvo labai protingi. Jie stipriai ištobulino savo darbo įrankius, kurie jiems praversdavo gyvenime. Jie skaldė Titnagą, mokėjo pasigaminti įrankius, turėjo suvokimą apie akmens ir medžio kombinaciją, tai panaudodavo gyvenimo kelyje. Mokslininkai iš archeologinių radinių pagalba teigia, jog neandertaliečiai puikiai išmanė mediciną ir turėjo nemažai praktinių žinių, kurios praversdavo kiekvieną sunkią ir iššūkio reikalaujančią akimirką. Taip pat, kaip ir šiuolaikinis žmogus, neandertaliečiai turėjo suvokimą apie dabartinį ir pomirtinį gyvenimą, kurie žūdavo ar mirdavo – buvo palaidoti, kartu su įkapėmis.
Žmogus evoliucijos eigoje iš pirmykščio išsirutuliojo į dabartinį žmogų. Manau, niekas nedrįstų ginčytis, kad mes esame labai panašūs į mūsų protėvius. Išlavintos smegenys leidžia žmogui kurti vis tobulesnę kultūrą. Būdamas protingas žmogus privalo tobulinti savo būvį ir raidą kiek įmanoma labiau. Todėl, šis atradimas turi labai didelę svarbą ir aktualumą mūsų visuomenėje. Jis dar kartą įrodo ir nepalieka jokių abejonių, kad šiuolaikinis žmogus ir neandertaliečiai buvo glaudžiai tarpusavyje susiję. Mūsų protėviai mus išmokino gyvenimo paslapčių, kurias tobuliname iki šiol ir mokiname savo vaikus. Iš kartos į kartą keliavusios žinios, įgūdžiai, tradicijos ir moksliniai tyrimai įrodo žmogaus kilmę ir evoliuciją. Belieka tik spėlioti, kaip mūsų karta gyvens ateityje. Tačiau be neandertaliečių nebūtų ir mūsų. „Mes, kurie gyvename ne Afrikoje, turime savyje šiek tiek neandertaliečių, – sakė profesorius S. Paabo. – Greičiausiai neandertaliečiai susimaišė su ankstyvaisiais šiuolaikiniais žmonėmis prieš tai, kai Homo Sapiens pasidalijo į dvi skirtingas grupes Europoje ir Azijoje. Šių dviejų genetinių sekų palyginimas leidžia mums sužinoti, kuo mūsų genomas (organizmo paveldima informacija, užkoduota DNR) skiriasi nuo artimiausių mūsų giminaičių.“
