Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų grupė, vadovaujama Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesoriaus Liudo Mažylio, akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei pristatė Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą projektą „Nerinkiminių kampanijų įtaka politikos procesams Lietuvoje“. Tai projektas, apimantis net devynias nerinkimines kampanijas, kurios visuomenėje ir žiniasklaidoje tiriamuoju metu sulaukė stipraus atgarsio, kartais net aiškiai ją suskaidydamos, sukeldamos protestus ar telkdamos veiklai.
Viena pagrindinių nagrinėtų nerinkiminių kampanijų – 2008 m. referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Jis glaudžiai siejasi su neseniai, 2012-aisiais, įvykusiu referendumu, kuris nebuvo projekto objektas, bet turėjo panašių požymių. Visų pirma, pasak projekto tyrėjų, referendumas turėjo aiškių manipuliacijos elementų. Tiek žiniasklaidoje, tiek apklausiant įvairias visuomenės grupes darosi akivaizdu: stojimo į Europos Sąjungą sutartyje apibrėžti aiškūs įsipareigojimai, o toliau – tik detalės, kuriomis politikai manipuliavo. Todėl ir galutinis rezultatas – neįvykęs referendumas – tenkino visus politikos veikėjus. Be to, beveik visi jų užėmė dviprasmiškas pozicijas tam, kad nepakenktų kartu vykstantiems rinkimų rezultatams. O vienas iš apgailėtinų šios kampanijos rezultatų – nuvertintas referendumas kaip tiesioginės demokratijos instrumentas.
Drąsiaus Kedžio byla – tai bene sudėtingiausia tyrinėta kampanija. Partijos formavimosi užuomazgas tyrimo autoriai traktuoja kaip vieną iš nerinkiminių kampanijų, kuri užsitęsė neįprastai ilgai. Taip, savo ruožtu, ji suskaidė Lietuvos visuomenę į kelias grupes – palaikančius vieną ar kitą pusę, abejinguosius ar siekiančius nusišalinti nuo temos svarstymų. Jos pagrindiniai akcentai: sisteminės negerovės, nepasitikėjimas formaliomis – visų pirma, teisėsaugos – institucijomis, priešinama „pilietinė visuomenė“ ir valdžia. Tyrėjų nuomone, nepasitikėjimas partijomis, valstybinėmis institucijomis yra giluminis, nemaža dalimi užkoduotas jau rinkimų įstatyme bei suformuotas ankstesnių kontraversinių istorijų. Anaiptol ne paskutinėje vietoje ir socialinių tinklų reikšmė šios kampanijos kontekste. Pasak tyrėjų, būtent ši kampanija parodo pirmą Lietuvoje precedentą, kai socialiniai tinklai panaudojami formuojant protesto bangą.
Dar viena nerinkiminė kampanija – dvigubos pilietybės klausimas. Ji pernelyg nedomino žiniasklaidos, tyrėjų nuomone, todėl, kad įdomi tik daliai visuomenės. Iš publikacijų skaičiaus, pavadinimų, pateikiamos informacijos matyti didesnis žiniasklaidos, kaip tarpininko, vaidmuo, o ne kaip aktyvaus veikėjo, siekiančio suformuoti tam tikrą visuomenės nuomonę. Pati kampanija, kaip tokia, vis dėlto darė tiesioginę įtaką politikų sprendimams – neleido pamiršti problemos, privertė ieškoti įvairių sprendimų, siūlyti įstatymo pakeitimus. Didžiausias stabdis sprendime – Konstitucinio teismo išvada ir teisininkų bei politikų irgi išeivijos baimė organizuoti referendumą. Nors rezultatas – neįvykęs referendumas – taip pat rezultatas. Vis dėlto, jis tik parodytų, kad dvigubos pilietybės problemą išeiviai yra linkę sureikšminti, o Lietuvoje gyvenantys piliečiai jos nelaiko rimta ar nemano, kad tai būtų Lietuvos ateities problemų sprendimas.
Ingos Rinau istorija – dar viena nagrinėta nerinkiminė kampanija, kurios eigoje buvo priešinamos Vokietijos ir Lietuvos teismų sistemos ir jų įtaka.
Bene spalvingiausiai nušviesta žiniasklaidoje iš projekte nagrinėtų kampanijų – gėjų eitynės ir reakcija į jas. Pasak tyrimo autorių, jeigu į ją žvelgtume siauruoju požiūriu – tik kaip į vienkartines eitynes, tai rezultatas buvo pasiektas. Tačiau ilgalaikės problemos perspektyvoje svarbūs ir kiti klausimai: Lietuvos Gėjų Lygos, kaip asocijuotos institucijos, pasiūlymai įstatymdavystei, pataisytas Baudžiamasis kodeksas, gėjų eitynių rezonansas žiniasklaidoje, aukščiausiu lygiu pradėta diskusija, užsienio valstybių ambasadų bei politikų įsijungimas ir pan.
Šių kampanijų analizė bei lyginimas, kaip tikimasi, leis geriau suvokti pilietinės visuomenės formavimosi problemas bei dėsningumus.
