Prieš penkiolika metų televizorius buvo langas į pasaulį, naujo svajonių gyvenimo atspindys ekrane. Televizija laikyta neatsiejamu, patikimu, o kartais net prabangiu žinių šaltiniu. Nepaisant to, sulaukus šiandienos mus pasitinka nauja mada – vengti, nepasitikėti, negaišti laiko telikui.
Dabartinė televizija, kalbant netik apie Lietuvos TV kanalus, siūlo pilnavertį gyvenimo kompleksą – filmai, serialai, žinios, kriminalai, diskusijos, politika, pramogos. Įsivaizduokime jauną merginą, kurios gyvenimą tvarko televizija. Atsikėlusi ryte ji nuspaudžia nuotolinio valdymo pultelio mygtuką ir tuoj pat išgirsta, kokia oro temperatūra esanti už lango. Pagal kulinaro ekrane siūlomą receptą ji pasigamina pusryčius. Vadovaudamasi pigaus stilisto patarimais jau žino, kaip apsirengti norint atrodyti ypač madingai ir siekiant išsiskirti iš minios. Mergina palieka namus. Užsukusi į prekybos centrą ji nė nedvejoja, kur eiti ir ko ieškoti – televizijos reklamos kasdien pakartoja tų pačių šampūnų privalumus priversdamos išnykti bet kokią abejonę. Susitikus su draugėmis temų pokalbiams jai nestigs – atsiradus tylos pauzei ją tuoj pat nutrauks į ritmą nepataikiusi replika apie vakarykštį realybės šou dalyvio elgesį, televizijos žvaigždės asmeninio gyvenimo problemas ar, blogiausiu atveju, netikėtus muilo operos siužeto vingius – Marija Mersedes laukiasi, o Chulijus neteisingai apkaltintas sėdi kalėjime. Televizija rūpinasi žiūrovų finansine padėtimi taupydama jų pinigus – vietoj abonemento sporto klube mūsų sąmonės herojė grįžusi namo tuoj pat pasitiesia ant grindų kilimėlį, įsijungia tiesioginę apšilimo prieš aerobikos treniruotę transliaciją iš prabangios sporto salės ir ima mankštintis. Televizija netik taupo mūsų išlaidas, bet ir siūlosi padidinsianti pajamas. Mūsų sugalvotai merginai tereikia surinkti lengvai įsimenantį telefono numeriuką, teisingai atsakyti į apgailėtiną klausimėlį ir pustrečio šimto litukų įkrenta į jos kišenę, o balsinga programos vedėja galybę kartų padėkoja už pastangas, nes ji „pagaliau radusi, kam atiduoti tuos pinigus“. Ir vis dėlto, metas lavinimuisi. Realybės šou vykstančios dainavimo pamokos naudingos netik šou dalyviams, bet ir žiūrovams, mat stebėdama šiuos užsiėmimus mūsų mergaitė greitai susigaudo, kiek ir kaip reikia įkvėpti imant aukštą natą, kokiu aiškumu tarti priebalses ir kokią spalvą suteikti dainai. Televizija parodė, kokios muzikos reikia klausytis norint neatsilikti nuo gyvenimo, kokius CD reikia pirkti ir kokias melodijas niūniuoti. Mūsų herojė ima greitai ir lengvai perprasti muziką – esmė ne tekste ir ne ritmikoj. Esmė glūdi minučių eteryje skaičiuje. Žiūrėdama į ekraną mergina greitai sugalvoja, kaip ji nori ilsėtis kitų atostogų metu: vienoje laidoje pristatyta kaimo turizmo sodyba išties verta savo kainos, o ir užsienin mergina išvažiuos – jau matė, kaip nuostabiai Lotynų Amerikoje laiką leido viena dainininkų pora. Šį vakarą mergina ketina praleisti namie. Draugai jai siūlė eiti kartu į krepšinio rungtynes, tačiau ši atsisakė manydama, kad stebėti jas gulint ant sofos bus daug maloniau. Televizija tokią prabangą siūlo. Dar ji siūlo pakeisti šeimą, jei dabartinė užkniso – gal plauti indus ir siurbliuoti kambarius svetimuose namuose maloniau, o ir svetimas vyras šalia jau egzotika. Tiesa, ar minėjau, jog mūsų pasakos veikėja yra šiek tiek kompleksuota ir labai uždara? Pastaruoju metu jai labai liūdna ir vienintelis dalykas, kuris dar sukelia juoką josios veide tėra puikūs humoristinio pobūdžio šou, transliuojami vakarais. Klausiate, kodėl ji tokioj depresijoj? Ogi dėl meilės. Jai vis nepavyksta rasti To Vienintelio, tačiau ir čia pirmauja Draugė Televizija su savo patarimais, pasiūlymais ir akcijomis (tokius draugus reikia saugoti). Televizija suras nelaimėlei nemylimajai meilę jos paties pasirinktu būdu, o asortimentas čia platus – aiškių tikslų realybės šou, akli pasimatymai, greiti pasimatymai, daug greitų ir aklų pasimatymų iškart, meilės trikampiai, stačiakampiai ir apskritimai. Telieka išsirinkti. Televizija turi daug amplua. Atėjus metui mūsų meilės jau paragavusi mergina kreipsis į televiziją – psichologę, lopančią sudaužytas širdis. Šioji pagydys skylę širdy per keturiasdešimt penkias programos minutes (reklama neįskaičiuota), o šalia to ir palepins mūsų įskaudintąją moteriškais malonumais. Iškilus kitokio pobūdžio bėdai televizija taip pat suskubs – merginos katinui įstrigus medyje jį rizikuodami savo gyvybėmis skubiai iškels vyrai raudonais drabužiais, o netikėtai ėmus skęsti jūroje ją tuoj pat iš vandens ištrauks apie karjerą televizijoje svajojantys gelbėtojai – mėgėjai su operatoriais ant plūdžių - kas nenorėtų, kad jo kovą su mirtimi transliuotų populiariausias šalies kanalas, o visa tauta įsistebeilijusi į televizoriaus ekranus imtų lažintis dėl tolimesnės šou eigos: mirs ar gyvens? Atėjus vakarui mūsų herojė „bėgioja“ per visus kanalus kol pagaliau randa savo mėgstamą lengvo pobūdžio serialą su gražiais aktoriais – ir kokia pasaka būtų geresnė prieš miegą?
Bet ne viskas taip blogai, kaip ši parodija byloja. Taip, aš žiūriu televizorių, tik nepriimu visko, ką jis siūlo. Giliau pasiknisus televizijos repertuare galima rasti programų, pateikiančių netik įdomios, bet ir išties naudingos informacijos apie reikiamus ir aktualius dalykus. Nesiruošiu neigti – dabartinė televizija yra išties smarkiai tobulintinas dalykas. Siekiant idealo vertėtų atsisakyti daugelio programų, galbūt netgi ištisų kanalų, tačiau pažvelgus į reikalą iš kitos pusės, telikas rodo tai, kas patinka ir ko nori žmonės. Siekiant gero televizijos statuso reikia tobulėti pačiai visuomenei, atsisakant įvairaus šlamšto, žiūrimo dėl laisvo laiko pertekliaus. Ir vis dėlto dar išliko tas pirminis televizijos tikslas – televizija kaip žinių ir naujienų šaltinis. Nepaisant visko, televizija yra galinga jėga ir jei ji imasi kokio nors darbo, reikalo naudingumo koeficientas išauga nesuskaičiuojamai. Mažai kam žinomos labdaros akcijos tampa metų įvykiais, kai prie to prisideda koks nors televizijos kanalas, populiarindamas idėją ir skatindamas aukoti. Labdaringi koncertai kasmet atneša vis didesnį pasisekimą, o televizijos akcijos verste verčia lietuvius vienytis (prisiminkime kovą už laisvas Jonines). Būtent televizija atlygina paprastiems ir nevisai tokiems Lietuvos žmonėms už jų nuopelnus. Galų gale, kokį skaičių renginių ir švenčių įvairiuose miestuose suorganizavo ar parėmė televizija, atsižvelgdama į skurdų mūsų kultūrinį gyvenimą? Įdomu, kaip apie televiziją kaip reiškinį atsiliepia žmonės, vaikus, tėvus ar senelius plačiajame pasaulyje radę tik tam tikrų programų dėka. Šią akimirką televizija yra pasiekusi aukščiausią profesionalumo lygį. Susidėliojusi prioritetus ji nesunkiai pasiekia savo tikslus, ir visa tai tėra dėl ilgainiui susikaupusios patirties. Televizija gali padaryti biznį, gali supažindinti tave su pasauliu, ji gali daryti gerus darbus. Universalu. Kuo toliau, tuo labiau imu tikėti, kad televizija nėra tik viena didelė pinigų mašina, besidominti vien tik savo reitingais. Tai mechanizmas, suprantantis savo mąstą ir jaučiantis savą galią, kurią nukreipus teigiama linkme galima pasiekti stulbinančių rezultatų. Belieka pasirinkti alternatyvą.
Urtės Rusteikaitės iliustracija
