Kaune, Laisvės alėjoje, vyko Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuotos patriotinės eitynės, skirtos paminėti 95-osioms Lietuvos valstybės atkūrimo metinėms. Įvairių šaltinių teigimu renginyje dalyvavo iki 1000 žmonių. Šis renginys buvo organizuotas jau penktus metus iš eilės.
Eitynių dalyviai rinktis pradėjo dar gerokai prieš eitynių pradžią. Šventinė nuotaika sklandė ore. Tautininkai jau seniai priprato prie kasmetinių grupuotės „antifa“ provokacijų, nes pastarieji jau kurį laiką nebesugalvoja nieko naujo, netgi naudoja tuos pačius plakatus. Šiemet prie jų prisijungė ir keletas garbingo amžiaus žmonių. Vienas jų laikė plakatą „Grėsmė ne Rytuose ar Vakaruose. Grėsmė patriotizme ir jį globojančioje valstybėje.“
Jis bandė pastoti kelią eisenai, tačiau to padaryti jam nepavyko. Policija vyrą sulaikė ir liepė netrukdyti vykstančiam renginiui. Kiti „antifašistinio“ judėjimo atsotvai, nors ir išskleidė savo plakatus „Pilieti, tu dalyvauji fašistinėse eitynėse,“ bet savanoriškai pasitraukė į šalį. Išėję iš Ramybės parko, senųjų karių kapinių, eitynių dalyviai šūkiais „Lietuva – lietuviams, lietuviai – Lietuvai“ ir „Ne rytams ar vakarams, Lietuva – Lietuvos vaikams“ priminė, kam Lietuvoje priklauso suverinitetas.
Taip pat, jaunieji patriotai nešėsi plakatus su J. Ambrazevičiaus – Brazaičio, S. Čepėno atvaizdais bei užrašais „O Vilnius mūsų, buvo ir bus,“ „Atiduok Tėvynei, ką privalai.“ Eitynės baigėsi Rotušės aikštėje, kur buvo sugiedotas Lietuvos himnas bei išklausytos sveikinimo kalbos. Tačiau tai tik trumpas aprašymas to, kas vakar vyko Kauno centre, nes šis straipsnis nėra skirtas eitynių aptarimui, jis dedikuotas profesoriui Dovydui Katcui, kuris duodamas interviu žiniasklaidos atstovams siuntė linkėjimus patriotams. Jis sakė, „kad tai būtų paskutinis kartas.“
Kaip jau minėta anksčiau, tautinis jaunimas pripratęs prie grupuotės „antifa“ provokacijų ir seniai nebekreipia į jas dėmesio. Tačiau šiais metais jie nebuvo vieninteliai, kurie oponavo eitynėms. Savo smerkiančią nuomonę viešai deklaravo asmenys, kurie pelnosi iš savo tautos tragedijos – tai žydų tautos atstovai profesorius Dovydas Katcas bei S.Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas. Nelabai aišku, kaip pasireiškė profesoriaus „kova“ nes viskas, ką jis darė, tai dalyviams prieš nosis demonstravo, kokios technikos atsivežė šiemet, kokį fotoaparatą ir telefoną nusipirko. (Matyt už tuos pačius pinigus, kuriuos gavo kaip kompensaciją už tautos tragediją II pasaulinio karo metais.)
Tiesa, D. Katcas visą kelią murmėjo sau po nosimi, piktinosi vykstančiu renginiu, nusižengė savoms tradicijoms (vakar prasidėjo žydų šabas, kurio metu jiems draudžiama net garsiai kalbėti) bei skundėsi žurnalistams. Jis teigė, jog visi eitynių dalyviai yra „naujieji naciai,“ o jų šūkiai tai naujos fašistų ir Hitlerio garbintojų formuluotės. Galbūt žmogui, kuris dešimt metų dirba Lietuvoje, jidiš kalbos institute, o lietuviškai moka tik žodį Balbieriškis, taip atrodo, bet taip nėra. Vis dėlto įdomu, ar D. Katcas išdrįstų tuos žodžius asmeniškai pasakyti olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės tėčiui ir močiutei, kurie taip pat dalyvavo tautininkų renginyje. Tik štai kyla kitas klausimas, Ką veikė ponas Efraimas Zuroffas tuo metu, kai profesorius eitynių dalyviams demonstravo savąją aparatūrą? Ogi nieko. Jis tiesiog ėjo iš paskos ir smerkiamu žvilgsniu stebėjo dalyvius, retkarčiais apie savo neapykantą papasakodamas žiniasklaidos atstovams.
Taigi, prof. D. Katcai, nepaisant vakarykščio jūsų pykčio, tautinis jaunimas dėkoja jums už linkėjimus, už tai, kad atvykote ir pažada, kad ŠIEMET mes daugiau nebešvęsime Vasario 16-osios, tačiau šiais metais mes dar švęsime Kovo 11-ąją. Vis dėlto kitais metais ir vėl rengsime tautinio jaunimo eitynes Kauno miesto gatvėse, skirtas paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 96-ąsias metines. Kviečiame apsilankyti! Juk visuomet smagu sulaukti svečių iš užsienio!
