Štai ir praėjo dveji metai po naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Sužinojus pavasario sesijos rezultatus, pamatysime tikruosius naujosios Švietimo reformos vaisius. Deja, vaisiai turbūt nebus labai gardūs. Pažvelkime atidžiau į pagrindines naujoves, kurios laukia šių metų antrakursių.
Pagal senąjį Mokslo ir studijų įstatymą rotacija vykdavo kas pusmetį, po kiekvieno semestro buvo peržvelgiami visų studentų mokymosi rezultatai. Pagal naująjį įstatymą rotacija vyksta tik po dvejų metų. Tai reiškia, kad net ir gerai besimokantys studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose, dvejus metus neturi galimybės pereiti į valstybės finansuojamas vietas. Vienintelė išimtis – jei valstybės finansuojamas studentas yra išmetamas iš universiteto už skolas. Bet tokie atvejai itin reti.
Dar daugiau, net ir pasibaigus dvejų metų laikotarpiui, valstybės finansuojami studentai savo studijų krepšelį gali prarasti tik tuo atveju, jei jų vidurkis yra 20 proc. žemesnis už grupės vidurkį. Pavyzdžiui, jei grupės vidurkis yra 8, valstybės finansuojamas studentas praras savo krepšelį, jei jo vidurkis bus mažesnis nei 6,4. Tokių praradimų irgi nebus daug, nes neįtikėtina, kad grupės vidurkis bus labai aukštas, o valstybės finansuojami studentai mokysis labai prastai. Juk dažnai studentai „taikosi“ prie bendro lygio, todėl visų vidurkiai yra panašūs.
Taigi galimybė perimti studijų krepšelius gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamiems studentams realiai yra tik teorinė, nes praktiškai prarasti valstybės finansuojamą studento krepšelį yra labai maža tikimybė. Jau dabar galima numatyti daug situacijų, kai žymiai geriau besimokantys studentai negalės perimti studijų krepšelių iš prasčiau už juos besimokinančių.
Naujajame studijų įstatyme taip pat minima, kad iki 10 proc. geriausiai besimokančių ir už mokslą mokančių studentų, pasibaigus studijų laikotarpiui atgaus už mokslą sumokėtus pinigus. Tačiau gaila, jog šis punktas yra labai abstrakčiai parašytas, nes tokia formuluotė (iki 10 procentų) reiškia, kad gali būti kompensuojama tiek 9,9 proc., tiek 0,9 proc. geriausiai besimokančiųjų mokančių studentų įmokų.
Dar viena problema yra rotacijos laikotarpis. Įstatyme mokymosi rezultatų peržiūra yra numatyta po dvejų metų, tačiau ne visur studijos trunka ketverius metus. Pavyzdžiui, kolegijose paprastai studijos trunka trejus metus, taigi rotacija kolegijose gali pakoreguoti mokančių ir nemokančių už mokslą studentų sąrašus tik vieneriems metams.
Dėl visų šių priežasčių ne vienam studentui kyla pagrįstas klausimas – apie kokią Konstitucijos garantuotą teisę gerai besimokantiems studentams už mokslą nemokėti mes kalbame? Kam naudinga tokia sistema, kuri neužtikrina teisingos konkurencijos? Tikrai neraginu nieko emigruoti, tačiau tokia tvarka verčia susimąstyti, kur geriau studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje?
Teksto autorė: Ieva Kačinskaitė
Vilniaus kolegijos SA nuotr.
