Bedarbiams sausis šaltas ne tik dėl pagaliau atėjusios tikrosios žiemos. Praūžus šventiniam laikotarpiui Lietuvos darbo birža sugalvojo apdovanoti bedarbius „dovanėlėmis" - vėluojančiomis išmokomis.
Jau nuo sausio vidurio nemaža dalis darbo biržoje registruotų bedarbių, kuriems paskirtos nedarbo išmokos, yra sunerimę. Paprastai apie trečią mėnesio savaitę pervedamos išmokos nepasirodė. Tik labai nedidelė dalis laimingųjų (nežinia, pagal kokius kriterijus atrinktų) gavo nedarbo išmokas už gruodžio mėnesį įprastu laiku. Kiti, kantriai išlaukę iki paskutiniųjų sausio dienų, ėmė teirautis savo teritoriniuose darbo biržos skyriuose.
Tarp pastarųjų esu ir aš. Gruodį išmoką tvarkingai gavau 16 dieną. Tačiau turėkime omenyje, kad šventiniu metu išlaidos buvo padidėjusios. Todėl nekantriai laukiau sausio vidurio ir sekančios išmokos. Na, pragyventi šiaip ne taip sugebėsiu, padės draugai, tačiau iki mėnesio galo reikėtų sumokėti už komunalines paslaugas...
Šiandien parašius elektroninį laišką į Kauno teritorinę darbo biržą, jau už poros valandų sulaukiau specialistės skambučio. Be užuolankų buvo pasakyta, kad „pinigų nėra". Paklausus, kada jų tikėtis, buvo pasakyta, kad „dėl pinigų trūkumo išmokos vėluos, ir bedarbiai jų sulauks kai kurie šią, o kai kurie - tik kitą savaitę."
Taigi darbo neturintys žmonės, kurių vienintelės pajamos - ši išmoka, turės suktis kaip išmano. Priminsiu, kad Darbo birža pagal įstatymus privalo ją mokėti kartą per mėnesį. Šis atvejis toks ne pirmas - išmokos po dvi ar net tris savaites vėlavo ir 2011-ųjų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Tuomet buvo teisinamasi naujai diegiamos informacinės sistemos sutrikimais.
Nors pavasariu dar nekvepia - atvirkščiai, už lango spaudžia tikras šaltukas - imsiuosi sveikos gyvensenos programos: vakarienes šią savaitę (o gal dar ir kitą) pakeisiu tik karštos arbatos puodeliu. Tik galvoju, kaip tokią programą seksis įgyvendinti šeimoms su mažais vaikais...
Kartu su arbata nuriju nuoskaudą - iki sunkmečio pradžios dirbau ir kiekvieną mėnesį mokesčius savo valstybei mokėjau nuo kelis tūkstančius siekusios algos. Praradus darbą, sunkmečio metu dirbau savarankiškai ir taip pat kas mėnesį atseikėdavau dalį uždirbtų pinigų tai pačiai valstybei. Ir štai kai jau aplinkybės prispaudė tiek, kad teko registruotis darbo biržoje, ši valstybė man tegali padėti ne didesne nei 650 litų suma per mėnesį, ir tų pačių, deja, tenka laukti beveik du mėnesius.
