„Tuo teisingas dispozicija ir jūs senas prietaisas valai pagalba sutrukdyti neigiamas padarinys, nes tuo aplinka ir žmogus sanitarinis“ – tekstas lietuviškas, bet absoliučiai nesuprantamas. Ši ištrauka paimta iš dulkių siurblio, kurį gamina visame pasaulyje žinoma įmonė, lietuviškos instrukcijos. Straipsnis apie tai prieš gerus metus buvo publikuotas viename populiariausių šalyje naujienų portalų. Skaitytojai piktinosi. Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės ne maistų produktų inspekcijos atstovai kraipė galvas, tvirtino jog taip būti tiesiog negali – įstatymai numato, kad visų iš užsienio į Lietuvą atkeliavusių prekių etiketės, aprašai ir naudojimosi instrukcijos privalo būti išverstos į lietuvių kalbą, taip pat vardino baudų, kurios gresia tiems, kas nesilaiko teisinių nurodymų, dydžius. Prasižengusi įmonė tada viešai atsiprašinėjo.
Atrodytų, prekybininkai iš šios situacijos turėjo pasimokyti. Deja, vakarykščiame dienraščio „Panevėžio rytas“ numeryje aprašyta šiek tiek kitokia, bet labai panaši situacija. Pasak dienraščio, garbaus amžiaus panevėžietė prieš kelias savaites įsigijo naują dušo kabiną, kurios naudojimosi instrukcija buvo pateikta net ne netikslia ar su klaidomis lietuvių, bet kinų kalba. Įrenginio instrukcija neturėjo jokio lietuviško vertimo, todėl neaišku, nei kaip jį teisingai surinkti, nei kaip teisingai juo naudotis.
Vertimo ir lokalizavimo (teksto pritaikymo konkrečiai kalbinei terpei) paslaugas teikiančios bei kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT" direktoriaus Vaclovo Pranskūno teigimu, nemažai įmonių vis dar visiškai nesirūpina įvežamų daiktų, prietaisų ar įrangos instrukcijų vertimo kokybe. „Labai dažnai verslininkai, norėdami sutaupyti lėšų, prekių aprašus išversti patiki savo darbuotojams. Retas kuris iš jų puikiai išmano abi kalbas – iš kurios ir į kurią verčia. Tokiais atvejais paprastai į pagalbą pasitelkiamas internete patalpintas nemokamas vertimo įrankis. Todėl nėra ko stebėtis, jog vertimai primena beraščių sapaliones, o įmonių reputacija lieka dėmėta“. Anot V.Pranskūno, visiškai netoleruotina, kad įmonės elgtųsi taip, kaip nutiko Panevėžyje gyvenančiai moteriai. „Už tokius grubius pažeidimus Valstybinės institucijos privalėtų taikyti pačias aukščiausias nuobaudas. Didžiosiose Europos Sąjungos šalyse panašių situacijų vargu ar apskritai susiklosto, nes už tai yra itin griežtai baudžiama“, – kalbėjo V.Pranskūnas.
Kaip tvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos atstovė spaudai Rina Šileikaitė, atvejų, kai vartotojas įsigijęs importinę prekę negauna lietuviško instrukcijos varianto ar pastarasis būna pateiktas su itin grubiomis klaidomis, pasitaiko, bet jie nėra dažni. „Paprastai dėl vertimų nebuvimo ar klaidingų vertimų „nukenčia“ dažniausiai vartojamos prekės. Vartotojai, įsigiję daiktą su netinkama instrukcija, turi teisę iš prekybininkų reikalauti tikslaus lietuviško vertimo, o jei šie jo nepateikia – grąžinti prekę ir atgauti už ją sumokėtus pinigus. Kas nutinka prasižengusios įmonėms? Už minėtus pažeidimus pagal administracinių teisės pažeidimų kodeksą joms taikomi įspėjimai arba piniginės baudos“, – pasakojo R.Šileikaitė.
Šarūno Mažeikos/BFL nuotrauka.
