Ar egzema užkrečiama?
Trumpas atsakymas – ne. „Egzema jokiu būdu nėra užkrečiama. Jos neįmanoma perduoti kitam žmogui prisilietus prie odos, lygiai taip pat negalima ja užsikrėsti bendraujant ar gyvenant su žmogumi, sergančiu egzema“, – sako JAV dermatologė, Ohajo valstijos universiteto profesorė dr. Susan Massick.
Tai reiškia, kad:
- rankos paspaudimas;
- apkabinimas;
- bučinys;
- bendras gyvenimas;
- plaukimas tame pačiame baseine
negali sukelti egzemos kitam žmogui.
Kodėl tuomet egzema dažnai kartojasi šeimose?
Nors liga nėra užkrečiama, ji gali būti paveldima. Dažniausia egzemos forma – atopinis dermatitas – turi genetinį pagrindą. Jei vienas ar abu tėvai serga egzema, alergijomis arba astma, tikimybė susirgti šia liga vaikams yra didesnė.
Mokslininkai nustatė, kad viena svarbiausių genetinių priežasčių susijusi su filagrino (FLG) genu.
Šis genas padeda palaikyti sveiką odos apsauginį barjerą.
Kai jame atsiranda tam tikrų mutacijų:
- oda prasčiau išlaiko drėgmę;
- tampa sausesnė;
- lengviau praleidžia alergenus ir dirgiklius;
- greičiau vystosi uždegimas.
Vien genų nepakanka
Vis dėlto net ir paveldėjus šio geno pokyčius egzema išsivysto ne visiems.
Pasak dermatologo dr. Peterio Lio, vien genetika ligos nelemia. „Kai šiame gene yra mutacijų, oda prasčiau išlaiko vandenį ir tampa jautresnė alergenams, dirgikliams bei aplinkos teršalams. Tačiau vien tuo negalima paaiškinti daugumos egzemos atvejų“, – sako gydytojas.
Kitaip tariant, žmogus gali:
- turėti genetinį polinkį ir niekada nesusirgti;
- neturėti sergančių artimųjų, bet vis tiek susirgti egzema.
Kas gali išprovokuoti egzemos paūmėjimą?
Mokslininkai mano, kad egzema atsiranda dėl kelių veiksnių sąveikos.
Svarbų vaidmenį atlieka:
- genetika;
- imuninės sistemos veikla;
- aplinkos veiksniai;
- stresas.
Be to, egzema nėra vien tik odos liga. Specialistai pastebi, kad ji dažnai susijusi ir su kitais organizmo procesais. Žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, dažniau kenčia nuo:
- alergijų;
- astmos;
- kai kurių kvėpavimo takų ligų.
Dažniausi egzemos dirgikliai
Egzemos paūmėjimą gali paskatinti:
- kvepalai;
- muilai;
- kosmetikos priemonės;
- vilnoniai drabužiai;
- kai kurie metalai;
- labai karštas arba labai šaltas oras;
- fizinis ar emocinis stresas;
- tabako dūmai;
- oro tarša.
Kiekvienam žmogui dirgikliai gali būti skirtingi, todėl svarbu juos atpažinti ir, kiek įmanoma, vengti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dermatologai rekomenduoja kreiptis į specialistą, jei:
- niežėjimas trukdo miegoti ar kasdieniam gyvenimui;
- odos pažeidimai plinta;
- atsiranda šlapiavimas, skausmas ar pūliavimas;
- įprastos drėkinamosios priemonės nebepadeda.
Gydytojas gali sudaryti individualų odos priežiūros planą, padėti nustatyti galimus ligos provokatorius ir prireikus skirti gydymą.
Specialistai pabrėžia, kad žmonių, sergančių egzema, nereikia vengti ar bijoti su jais bendrauti. Liga neplinta nei per prisilietimą, nei per bendrus daiktus, nei kitu kasdieniu kontaktu.
Nors genetika didina riziką susirgti, egzemos atsiradimą lemia daugybė veiksnių – nuo imuninės sistemos ypatumų iki aplinkos ir gyvenimo būdo. Todėl tinkama odos priežiūra, provokuojančių veiksnių vengimas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis dažniausiai leidžia sėkmingai kontroliuoti ligos simptomus.
