SPF kosmetikoje: kiek apsaugos gauname iš tikrųjų?
Nors SPF filtrus šiandien galime rasti daugelyje kosmetikos produktų, tačiau vien SPF žyma ant pakuotės negarantuoja tokios apsaugos nuo saulės spindulių, kokios mes tikimės. Pasak BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertės Ramunės Uosienės, ant gaminio nurodyta SPF apsauga pasiekiama tik tuomet, kai priemonė naudojama tokiu kiekiu, kokiu ji buvo testuojama laboratorijoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Praktikoje būtent čia ir atsiranda didžiausias skirtumas. Pavyzdžiui, kad veidas būtų apsaugotas SPF 30 ar SPF 50 apsauga, kremo reikia tepti laikantis „dviejų pirštų taisyklės“, kai jis išspaudžiamas per rodomojo ir viduriniojo piršto ilgį. Makiažo pagrindo ar pudros žmonės paprastai naudoja gerokai mažiau, todėl tokios priemonės realiomis sąlygomis gali suteikti tik dalį deklaruojamos apsaugos“, – sako R.Uosienė.
Dažniausia problema, anot ekspertės, yra ne per mažas SPF skaičius, o neteisingas priemonės naudojimas. Tinkamai užteptas SPF 30 daugeliu atvejų apsaugos geriau, nei per plonai naudojamas SPF 50.
„Ypač atsargiai reikėtų vertinti kompaktines ir birias pudras, makiažo pagrindus, veido dulksnas su SPF, taip pat – BB ir CC kremus. Šios priemonės gali būti puikus papildomas apsaugos sluoksnis, tačiau tai neturėtų būti vienintelis apsaugos nuo saulės pasirinkimas“, – sako R.Uosienė.
Fotosenėjimas vyksta ir pavėsyje
Žmonės dažnai vadovaujasi klaidingu požiūriu: jei nejaučiama kaitra ar tiesioginė saulė, manoma, jog oda nėra veikiama UV spindulių. Anot BIOFIRST klinikos gydytojos dermatovenerologės Sandros Bytautienės, UV spinduliuotė nėra susijusi su temperatūra, nes net ir vėsią ar apsiniaukusią dieną ultravioletiniai spinduliai gali būti pakankamai intensyvūs, kad skatintų odos pigmentaciją ir senėjimo procesus.
„Svarbu žinoti, kad net iki 80 proc. UV spindulių gali prasiskverbti pro debesis. Todėl pigmentinės dėmės, odos elastingumo mažėjimas ar fotosenėjimo požymiai formuojasi ne tik po intensyvaus deginimosi, bet ir dėl kasdienio, ilgus metus besikaupiančio UV poveikio – šie spinduliai prasiskverbia pro debesis bei langų stiklą ir odą veikia nuolat“, – sako S.Bytautienė.
Nuo šviesios iki tamsios odos – SPF svarbus visiems
Pasak gydytojos, priemones su SPF rekomenduojama naudoti visus metus, ne tik vasarą ar atostogų metu. Daugumai žmonių rekomenduojama rinktis plataus spektro apsaugą su SPF 30, o vasarą ar leidžiant daugiau laiko lauke – SPF 50. Visgi kiekvienas žmogus turi skirtingą odos tipą ir būklę, todėl SPF naudojimo įpročiai taip pat turėtų būti individualizuoti.
„UV spinduliams jautriausia yra šviesi, greitai nudeganti oda, o žmonėms, turintiems pigmentinių dėmių ar polinkį į hiperpigmentaciją, SPF tampa viena svarbiausių priemonių pigmentinių dėmių atsiradimo ir jų atsinaujinimo prevencijai. Sergant rožine ar turint jautrią, į paraudimą linkusią odą, rekomenduojama kasdien naudoti ne mažesnę nei SPF 30, o šviečiant kaitresnei saulei – SPF 50 apsaugą“, – pastebi S.Bytautienė.
Net ir tamsesnę odą turintys žmonės turėtų nepamiršti SPF apsaugos. Nors tamsesnė oda nudega rečiau, tačiau ji vis tiek yra veikiama UV spindulių, kurie skatina kolageno irimą, odos senėjimą bei pigmentacijos pokyčius.
Ne tik SPF: į ką dar atkreipti dėmesį?
Anot R.Uosienės, didesnis SPF skaičius nereiškia, kad galima ilgiau degintis saulėje. SPF nurodo, kiek UVB spindulių filtruoja priemonė, o skirtumas tarp SPF 30 ir SPF 50 egzistuoja, tačiau jis nėra toks didelis, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Ne mažiau svarbi yra ir apsauga nuo UVA spindulių, kurie prasiskverbia giliau į odą ir yra susiję su fotosenėjimu, pigmentinių dėmių atsiradimu bei ilgalaike UV žala. Todėl renkantis apsauginę priemonę nuo saulės svarbu atkreipti dėmesį ne tik į SPF skaičių, bet ir į tai, ar ji užtikrina plataus spektro apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių. Europoje tai dažniausiai žymi UVA ženklas apskritime. Korėjos ir Japonijos kosmetikoje UVA nurodo PA žymėjimas – kuo daugiau pliusų, tuo stipresnė UVA apsauga“, – sako R.Uosienė.
Po procedūrų SPF tampa ne pasirinkimu, o būtinybe
Net ir naudojant stipriausią apsaugą, rekomenduojama ją atnaujinti kas dvi valandas, o po maudynių ar gausaus prakaitavimo – dar dažniau. Pasak S.Bytautienės, apsauga tepti reikėtų ne tik veidą, bet ir tam tikras zonas: ausis, kaklą, vokus, lūpas, plaštakas ar dekoltė, nes būtent šiose vietose neretai pirmiausia atsiranda fotosenėjimo požymiai bei pigmentacija.
S.Bytautienė pastebi, kad pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo aktyvios odos priežiūros priemonės ir estetinės procedūros – naudojamos įvairios rūgštys, retinolis, vitamino C koncentratai, atliekami cheminiai pilingai, lazerinės procedūros ar odos šveitimas. Nors šios priemonės gali pagerinti odos būklę, sumažinti aknę, raukšles ar pigmentaciją, jos kartu laikinai susilpnina natūralų odos apsauginį barjerą ir padidina jautrumą UV spinduliams.
„Tokiu atveju oda į saulę reaguoja daug greičiau – lengviau atsiranda pigmentinės dėmės, paraudimas, sudirgimas, o kartais – net netolygi pigmentacija, kurią vėliau gydyti būna sudėtinga. Todėl atliekant estetines procedūras labai svarbu naudoti apsaugą nuo saulės ir laikytis gydytojų nurodytų rekomendacijų“, – sako gydytoja.
Kaip atnaujinti SPF nesugadinant makiažo?
R.Uosienė pastebi, jog SPF sluoksniavimas su makiažu nedidina porų užsikimšimo rizikos. Jei apsauginis kremas, makiažo pagrindas tinka odos tipui, dauguma žmonių gali šias priemones naudoti kartu.
Pasak ekspertės, vienas didžiausių iššūkių naudojant SPF yra ne jo užtepimas, o apsaugos atnaujinimas dienos metu. SPF atnaujinimui puikiai tinka dulksnos, pudros ar pagalvėlės tipo priemonės.
„Dulksnos tinka greitam apsaugos atnaujinimui dienos metu, pudros – riebesnę odą turintiems žmonėms, kai norima sumažinti blizgesį, o pagalvėlės, kušonai, leidžia papildyti apsaugą ir pakoreguoti makiažą. SPF dulksnos ar pudros dažnai yra daug geresnė alternatyva nei visiškai neatnaujinta apsauga nuo saulės. Tačiau jos neturėtų pakeisti rytinio apsauginio kremo sluoksnio“, – sako R.Uosienė.
