„Po operacijos chirurgas su pacientu kurį laiką gyvena tarsi labai artimoje „santuokoje“. Visada sakau pacientams: jei po operacijos kyla klausimų, geriau kreiptis tiesiai į mane, o ne ieškoti atsakymų internete. Kiekvienas žmogus gyja skirtingai, todėl svetimos patirtys gali sukelti nereikalingo nerimo“, – sako gydytoja.
„Vitkus Clinic“ G. Stundžaitė-Baršauskienė dirba nuo 2015 metų, o plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos žinias gilino stažuodamasi Prancūzijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose šalyse. Kalbėdama apie savo profesiją, pirmiausia ji mini ne techniką. Labiausiai šioje profesijoje ją žavi galimybė grąžinti žmogui pasitikėjimą savimi.
Kai pokyčio neturi matytis
Per gydytojos praktikos metus keitėsi ir pacientų lūkesčiai – ryškius pokyčius vis labiau keičia natūralumo siekis. „Jeigu kažkada plastinė chirurgija asocijavosi su iškraipytais, pertemptais veidais ar nenatūraliais kūnais, dabar siekiama, kad intervencija būtų nepastebima. Geriau tegu kiti tik įtaria, kad kažkas įvyko, bet nesupranta, kas konkrečiai pasikeitė“, – pasakoja chirurgė.
Šis požiūris „Vitkus Clinic“ turi gilias šaknis. G. Stundžaitė-Baršauskienė – viena iš profesoriaus Kęstučio Vitkaus mokinių. Iš jo, sako, perėmusi ne tik chirurginę techniką, bet ir svarbiausią principą – nepakenkti ir „neperlenkti lazdos“.Todėl kartais chirurgo darbas yra ne operuoti, o pacientą nuo operacijos atkalbėti.
„Chirurgija yra „sunkioji artilerija“, kurios imamasi tada, kai niekas kitas nebepadės. Jei kalbame apie ligą, operuoti gali reikėti, tačiau grožio kontekste žodžio „reikia“ nėra – yra „noriu“. Tik kai šis noras tampa stipresnis už baimę, galime judėti pirmyn. Tai visada yra gydytojo ir paciento bendras sprendimas“, – pabrėžia ji.
Operacija – tik dalis kelio
Ne mažiau svarbu pacientą paruošti tam, kas laukia po operacijos. Galutinis rezultatas išryškėja ne iškart: vienas žmogus po savaitės jaučiasi lyg niekur nieko, kitam ir po kelių mėnesių išlieka operacijos pėdsakų.
„Rezultatas priklauso 50 procentų nuo chirurgo ir 50 procentų nuo paciento kūno. Gijimui įtakos turi mityba, imunitetas, individualios randėjimo savybės. Kai abi pusės – gydytojas ir pacientas – žaidžia vienoje komandoje, rezultatas būna geriausias“, – sako G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Pavyzdžiui, veido randai keičiasi apie tris mėnesius, kūno randų brendimas gali trukti iki pusantrų metų, o krūtinė po operacijos formuojasi apie pusmetį. Tad operacinės durims užsivėrus paciento kelias nesibaigia – prasideda kitas etapas.
Gijimo kultūra: rūpestis nesibaigia operacinėje
Po sudėtingesnių operacijų gydytojas ir pacientas susitinka po savaitės, mėnesio, pusmečio ir metų, o prireikus bendrauja ir dažniau. „Vitkus Clinic“ dalis pooperacinių procedūrų pradedamos jau pirmąją dieną: atliekamas nemokamas limfodrenažinis masažas rankomis, o esant poreikiui naudojamas ir „Indiba“ aparatas.
„Šios procedūros nėra privalomos, bet padeda žmogui greičiau grįžti į gyvenimą: greičiau rezorbuojasi mėlynės, nuteka limfa, pacientas greičiau pradeda matyti rezultatą“, – aiškina gydytoja.
Svarbi ir aplinka, kurioje pacientas praleidžia pirmąją parą. Klinika įsikūrusi gamtos apsuptyje, atokiau nuo miesto centro.
„Pro langus matomas miškas tikrai turi gydomąjį poveikį. Pacientai dažnai sako, kad pas mus jaučiasi kaip sanatorijoje. Tas pabėgimas iš miesto centro daug kam imponuoja ir padeda gijimui“, – sako G. Stundžaitė-Baršauskienė.
Tačiau gijimo kultūra – ne vien procedūros ar aplinka. Tai ir saugumo jausmas, kai pacientas žino, kad su klausimais ar nerimu po operacijos neliks vienas. Būtent todėl chirurgė ir kalba apie savotišką gydytojo bei paciento „santuoką“ – operacija trunka kelias valandas, tačiau bendras kelias iki galutinio rezultato gali tęstis gerokai ilgiau.
