2026-04-30 13:26

Kaip iš tiesų atsiranda pūslės? Vaistininkė paaiškina įdomų procesą

Šylant orams ir vis dažniau renkantis lengvesnę ar atviresnę avalynę, daugelis susiduria su pasikartojančia problema – skausmingomis pūslėmis ant pėdų, kulnų ar kojų pirštų. Nors dažniausiai šis diskomfortas būna laikinas, netinkama priežiūra gali sukelti infekcijas ar privesti prie randų susiformavimo.
Nuospauda
Nuospauda / Vida Press nuotr.

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pranešime žiniasklaidai paaiškina, kokias klaidas dažniausiai daro pacientai, prižiūrėdami pūsles ir ko ieškoti vaistinėje, kad gijimas būtų greitas ir saugus.

Kodėl pūslės susiformuoja?

Anot vaistininkės, pūslės formuojasi tuomet, kai oda ilgą laiką būna veikiama spaudimo ir trinties. Tuomet viršutinis odos sluoksnis atsiskiria nuo gilesnių audinių, o tarp jų susikaupia limfos skystis. Pastarojo vaidmuo – apsaugoti pažeistus gilesnius odos audinius nuo infekcijų ir tolimesnės trinties.

Kaip aiškina R. Pilkytė-Klimienė, pūslės dažniausiai atsiranda keičiant avalynę, ypač jei ji yra nauja arba buvo ilgai nenešiota. Prie problemos gali prisidėti ir kiti, individualūs, veiksniai: pėdų deformacijos, plokščiapėdystė, gausesnis prakaitavimas ar didesnis fizinis krūvis, dėl kurių oda tampa jautresnė ir lengviau pažeidžiama.

Shutterstock nuotr./Avalynė
Shutterstock nuotr./Avalynė

Pirmieji signalai ir greita reakcija

Vaistininkė pažymi, kad jei oda būna laiku apsaugoma, galima užkirsti kelią pūslės susiformavimui. Apie šią riziką įspėja pirmieji diskomforto požymiai, tokie kaip dilgčiojimas, perštėjimas ar trynimas.

„Vos tik pajutus trynimą ar dilgčiojimą, reikėtų nedelsiant užklijuoti pleistrą ant pažeistos vietos. Jei pūslė dar nesusiformavo, pakanka įprasto pleistro, tačiau svarbu, kad jis būtų pakankamai didelis ir pilnai uždengtų jautrią odos vietą, taip sumažinant tolimesnę trintį ir infekcijos riziką“, – sako vaistininkė.

Kaip elgtis, jei pūslė visgi atsirado?

R.Pilkytė-Klimienė įspėja, kad jeigu pūslė vis dėlto jau atsirado, svarbiausias žingsnis yra tinkama pažeistos vietos dezinfekcija ir apsauga – ji turi būti švari, sausa ir apsaugota nuo papildomos trinties vengiant ankštos ar spaudžiančios avalynės, mažinant fizinį krūvį ir stengiantis nespausti pritrynimo. Labai svarbu ir tinkamai parinktos odos priežiūros priemonės – jos gali padėti pūslėms greičiau gyti ir sumažinti komplikacijų riziką.

„Vaistinėse galima rasti įvairių tirpalų, purškalų, tepalų bei pleistrų, tačiau svarbiausia atkreipti dėmesį į jų veikliąsias medžiagas. Pavyzdžiui, tirpalai ar purškalai su oktenidinu ar povidono jodu yra skirti žaizdų dezinfekcijai, nes slopina bakterijų dauginimąsi, o tepalai su dekspantenoliu padeda skatinti odos atsistatymą“, – aiškina vaistininkė R.Pilkytė-Klimienė.

Taip pat naudingi preparatai su alantoinu, kuris ramina ir minkština pažeistą odą, bei hialurono rūgštimi, užtikrinančia reikiamą drėgmės balansą ir padedančia greičiau atsinaujinti audiniams. Tepalai ar apsauginiai kremai su cinko oksidu gali padėti sumažinti dirginimą ir apsaugoti pažeistą vietą.

„Įprastai pritrintos vietos išgyja per savaitę, tačiau kai kuriais atvejais, jei nėra papildomų indikacijų, mes galime pagreitinti procesą naudodami silikoninį pleistrą. Jis padeda greičiau atsinaujinti odos ląstelėms pažeistoje vietoje, mažina nemalonų perštėjimą, palaiko reikiamą drėgmės lygį ir apsaugo odą nuo infekcijų bei išorinių dirgiklių. Tačiau labai svarbu tokį pleistrą naudoti tinkamai ir tiek laiko, kiek nurodo gamintojas. Kitu atveju nuplėšiant pleistrą galime kartu nuplėšti ir visą pūslelės dangalą, kas veiktų atvirkščiai ir apsunkintų gijimą“, – pataria R.Pilkytė-Klimienė.

Ko daryti nereikėtų?

Nors daugelis žmonių mano, kad pūslės pradūrimas gali pagreitinti gijimą, specialistai to daryti nerekomenduoja. Pūslės pradūrimas ar skysčio spaudimas rankomis gali tik pabloginti situaciją: didėja infekcijos rizika, taip pat galima pažeisti gilesnius audinius, o tai vėliau lemia ilgesnį gijimą ir didesnę randų susidarymo tikimybę.

Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad svarbu dezinfekuoti ne tik pačią žaizdą, bet ir avalynę, kuri galėjo prisidėti prie problemos atsiradimo. Ji primena, kad bakterijos gali kauptis batų viduje ir pakartotinai dirginti odą.

Vida Press nuotr./Nukirpta pūslė
Vida Press nuotr./Nukirpta pūslė

Anot R.Pilkytės-Klimienės, siekiant, kad po pūslės gijimo likęs randas būtų kuo mažiau matomas, labai svarbu reguliariai naudoti drėkinamuosius ir minkštinamuosius kremus.

„Rekomenduoju rinktis priemones, kurių sudėtyje yra šlapalo, vitaminų A ir E, pantenolio bei natūralių aliejų – šios veikliosios medžiagos padeda išlaikyti odos drėgmę, skatina ląstelių atsinaujinimą ir minkština randinį audinį. Tinkama priežiūra leidžia ne tik pagreitinti pūslės gijimą, bet ir sumažinti ilgalaikius odos pokyčius, todėl į susiformavusią pūslę nereikėtų numoti ranka kaip į nereikšmingą problemą“, – pataria vaistininkė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą