Burnos mikrobiomą sudaro apie 700 bakterijų rūšių, taip pat virusai, grybeliai ir kiti mikroorganizmai. Vieni jų saugo burnos ertmę ir neleidžia daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms, kiti cukrų paverčia rūgštimis, ardančiomis dantų emalį, rašo BBC.
Mityba svarbi ne mažiau nei dantų šepetėlis: valgome ne tik mes, bet ir mūsų burnoje gyvenantys mikroorganizmai.
Ką reikėtų valgyti dažniau?
Vienas palankiausių pasirinkimų – lapinės daržovės. Špinatuose, lapiniuose kopūstuose, taip pat burokėliuose ir ridikėliuose yra nitratų, kuriais minta tam tikros naudingosios burnos bakterijos. Organizme nitratai galiausiai paverčiami azoto oksidu, padedančiu atpalaiduoti kraujagysles ir reguliuoti kraujospūdį.
Burnos mikrobiomui gali būti naudingi ir augaluose esantys polifenoliai. Jų gausu arbatoje, tamsiose uogose ir kituose augaliniuose produktuose. Tyrimai rodo, kad arbatos polifenoliai gali slopinti ėduonį bei dantenų ligas sukeliančias bakterijas ir trukdyti joms prilipti prie dantų paviršiaus. Arbata taip pat gali mažinti nemalonų burnos kvapą sukeliančių bakterijų aktyvumą.
Dar vienas kiek netikėtas pasirinkimas – sūris. Jį kramtant išsiskiria daugiau seilių, kurios nuplauna dalį burnoje likusio cukraus ir neutralizuoja bakterijų gaminamas rūgštis. Nedidelis Italijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad penkias dienas valgiusių kietąjį sūrį žmonių burnoje sumažėjo cukrų mėgstančių bakterijų. Tiesa, tyrime dalyvavo tik devyni žmonės, todėl jo išvadų nereikėtų sureikšminti.
Naudos gali turėti ir fermentuoti produktai, pavyzdžiui, kefyras. Jame esančios bakterijos konkuruoja su žalingais mikroorganizmais ir gali trukdyti jiems formuoti prie dantų prilimpančią bioplėvelę.
Didžiausias priešas – dažnas užkandžiavimas saldumynais
Burnos bakterijoms ypač palanki dažna cukraus ir lengvai skaidomų angliavandenių „porcija“. Todėl svarbu riboti ne tik saldumynus bei saldžiuosius gėrimus, bet ir baltą duoną, sausainius, pyragus, krekerius bei kitus stipriai perdirbtus krakmolingus užkandžius. Burnoje jie greitai suskaidomi į cukrus, kuriais minta rūgštis gaminančios bakterijos.
Specialistai pabrėžia, kad vieno stebuklingo produkto nėra. Daug svarbiau bendra mityba: daugiau daržovių, nesmulkintų grūdų, ankštinių augalų, uogų ir kitų mažai perdirbtų produktų, mažiau pridėtinio cukraus bei rafinuotų angliavandenių.
Viduržemio jūros regiono mitybos principų dažniau besilaikantiems žmonėms taip pat nustatyta lengvesnė dantenų ligų eiga. Vis dėlto tai yra sąsaja, o ne įrodymas, kad tokia mityba savaime apsaugo nuo periodontito.
Dantų šepetėlio maistas nepakeis
Net ir palankiausia mityba nepakeičia reguliaraus dantų valymo bei tarpdančių priežiūros. Šios priemonės padeda sumažinti dantų ligas sukeliančių mikroorganizmų kiekį ir pašalinti jų formuojamas apnašas.
Atsargiau reikėtų vertinti ir kasdienį stiprių antibakterinių burnos skalavimo skysčių naudojimą. Kai kurie chlorheksidino turintys preparatai gali sutrikdyti burnos mikroorganizmų pusiausvyrą, todėl paprastai jie vartojami ribotą laiką ir gydytojo odontologo rekomendacija.
Trumpai tariant, burnos mikrobiomui labiausiai patinka ta pati mityba, kuri laikoma palankia visam organizmui: daug daržovių ir kitų visaverčių augalinių produktų, o saldumynai bei saldieji gėrimai – kuo rečiau.


