Nors Lietuvoje daug kalbama apie nelegalios tabako kontrabandos žalą, įvedami skoninių veipų draudimai, rūkančių jaunuolių skaičiai nemažėja. Rūkyti pradeda vis jaunesni.
Vertindami 15min atlikto eksperimento medžiagą, tuščių pakelių tyrimą ir kitus turimus duomenis su Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariu, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadove Goda Aleksaite 15min studijoje diskutavome, kodėl draudimai neveikia, kaip jaunuoliai juos apeina ir kokios didžiausios to rizikos bei žalos?
Specialistai sako, kad tai jau seniai ne pavieniai pažeidimai, o įsisenėjusi problema, atskleidžianti kontrolės spragas ir atsakomybės stoką.
– Pradėkime nuo bendro vaizdo – kokia, jūsų manymu, yra situacija Lietuvoje šiandien minėtu klausimu? Kaip lengvai jaunuoliai gali įsigyti tabako gaminius ir ar nėra taip, kad per kelerius metus situacija pablogėjo?
S.Č.: Galime pradėti nuo to, kad, deja, mes nesame išskirtiniai Europoje. Gal kai kur lyderiaujame, čia jau blogąja prasme, bet visoje Europoje yra elektroninių cigarečių vartojimo tarsi banga ar cunamis. Matyti paplitimas tarp jaunuolių, įskaitant nepilnamečius.
Per pastaruosius penkerius metus jaunuolių, kurie yra pabandę ar vartoja kasdien šiuos itin kenksmingus produktus, padaugėjo tris kartus. Jie nesuvokia, kokios pasekmės gali laukti ateityje.
– Kur yra patrauklumas? Ar jaunuoliai netiki, kad spalvotas ir kvapnus dūmas gali turėti neigiamą įtaką?
S.Č.: Tai yra pavyzdys, kaip veikia profesionali rinkodara. Tai ir buvo nukreipta į tai, jog būtų patrauklu vaikams. Atrodo kaip flomasteris, kaip saldainis – spalvoti, gražūs. Ir, aišku, veikia socialinė rinkodara – tiek socialiniuose tinkluose, tiek vienas kitam. Juk dažnai paaugliai vienas su kitu dalinasi, pasiūlo, kopijuoja ir vienas kitą, ir, beje, suaugusiuosius. Šiuo klausimu tėvai nepagalvoja, kokį pavyzdį rodo, kokią meškos paslaugą daro savo vaikams.
– Goda, kaip jums atrodo? Kur yra didžiausia spraga – ar ta nelegali, mums neva nematoma prekyba, ar prekybos tinklai, kurie netikrina, neprašo jaunimo dokumentų?
G.A.: Aš galiu pasakyti iš savo – iš mūsų, kaip teisės vykdytojų – patirties. Problema yra ir su legaliais prekeiviais, kuomet visa įvairovė spalvų ir skonių egzistuoja legaliose prekybos vietose.
Mes tikriname tas fizines mažmenines vietas ir ten beveik 97 proc. turi visą įvairovę to, ko mes neleidžiame.
Mes tikriname tas fizines mažmenines vietas ir ten beveik 97 proc. turi visą įvairovę to, ko mes neleidžiame. Mes kaip tarnyba esame nustatę leistinų spalvų ir skonių sąrašą.
Mes nerandame tinkamų pagal mūsų sąrašą, o visa įvairovė yra tai, ko negalima.
Taigi šioje vietoje legalus verslas – nori ir daro, siekdamas, be abejo, pelno. Aš matau, kad ir legaliame versle yra ketinimas bei noras pažeidinėti taisykles.
Aš matau, kad ir legaliame versle yra ketinimas bei noras pažeidinėti taisykles.
– Kaip jūs matote situaciją – ar įrankių sukontroliuoti situaciją per mažai, ar trūksta noro bei valios?
S.Č.: Iš to, kas buvo pasakyta, matyti, kad yra dvi medalio pusės. Viena – kontroliuoti, nustatyti pažeidimus ir atitinkamai bausti. Bet tam reikia resursų ir pan. Ne taip paprasta yra ir nubausti, kai prasideda teismai, apeliacijos, o tada perregistruojama įmonė ir pan. Šitai turi būti daroma, bet veikti turėtų ne tik institucijos, o ir piliečiai.
Jei brolis, sesuo ar mama leidžia vaikui, prekybininkai galvoja – business first (red. verslas pirmiausia) ir nesvarbu, kokiomis sąlygomis, tuomet turėsime tokią situaciją. Galime užrašyti „draudžiama rūkyti“, kur tik norime, bet jei nebus pačios visuomenės kontrolės, jei ji nepriims tam tikrų normų, tam tikro draudimo, tai jis ir neveiks.
Jūs gal jau neprisimenate, bet anksčiau, pavyzdžiui, lėktuvuose buvo rūkoma, būdavo netgi peleninės prie kiekvienos sėdynės. Buvo manoma, kad nieko tokio, gera ventiliacija, lygiai taip pat dabar kišama mintis, kad veipai yra mažiau kenksmingi rūkymo būdai.
– Ar baudos neveikia kaip atgrasymo priemonė?
G.A.: Tą ir norėjau papildyti, kad baudos neveikia. Iš mūsų kompetencijos lauko – bauda iki 4000 Eur, o pakartotinė – 8000 Eur. Mes tų baudų ir baudelių esame priskyrę nemažai, mes einame į teismus, nes įmonė skundžia. Tai reiškia, kad bauda yra sustabdoma – ekonominės sankcijos vykdymas, tuomet tą įmonė jos nemoka. Mes dvejus metus bylinėjamės, finale mūsų tarnyba laimi, nes mes teisūs – ir tik tuomet susimoka. Bet verslui tokiame rate veikti apsimoka.
Baudų didinimas yra, tikėtina, galima priemonė, bet aš kalbėčiau apie kitą dalyką – licencijų peržiūrą.
Baudų didinimas yra, tikėtina, galima priemonė, bet aš kalbėčiau apie kitą dalyką – licencijų peržiūrą. Jei tas verslas nėra toks sąžiningas ir sąmoningas keisti savo veikimo modelį, tai gal keliaukime prie šakninių priežasčių – ar jis gali vykdyti tokį verslą?
– O kaip kovoti su dar kita dalimi – nelegalia tabako rinka, kuri taip pat pasiekia vaikus?
S.Č.: Tai yra kita problema – ir ta skaitmeninė, socialinė rinka. Jau ruošiami teisės aktai, kad pereitume prie socialinės erdvės, interneto kontrolės. Prie to taip pat judama, bet tam reikia ir laiko, ir suvokimo, kaip, ką daryti, bei pavyzdžio.
15min žurnalistai atliko eksperimentą – ar sunku įsigyti tabako gaminių jaunam žmogui be dokumento, klausė pačių jaunuolių, kaip jie gauna rūkalų.
Kviečiame žiūrėti:
– Koks yra kontrolės mechanizmas ir priežiūra, jei žmonės net žino konkrečius taškus, kur nusipirkti?
G.A.: Šiame mechanizme dalyvauja Policijos departamentas ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Tas mechanizmas kaip ir paprastas, bet vėlgi – pardavėjas nubaudžiamas pagal įstatymą 15 eurų, tuomet tai pasiekia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą, jie užveda visą procedūrą.
Jei pakanka įrodymų ir nėra kažkokių lengvinančių aplinkybių, tuomet skiriama bauda, kuri gali siekti ir keliolika tūkstančių (...).
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše.
