Sekite 15min Google
Tokia biurokratija užima brangų medikų laiką, kurį jie galėtų skirti pacientų gydymui. Norėdama atkreipti dėmesį į problemos mastą ir paskatinti pokyčius visoje sistemoje, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) pradeda kampaniją „Rožinis krokodilas“. Jos metu kampanijos iniciatoriai kvies Lietuvos gyventojus, institucijų atstovus ir medikus dalintis absurdiškiausių ar net šypseną keliančių pažymų pavyzdžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iš gydytojų atimamas darbo laikas, iš pacientų – galimybė patekti pas medikus
Neretai šeimos gydytojams tenka išduoti ir pažymą malkoms – pasak LŠGPS atstovės Rasos Isevičienės, šis dažnai medikų išrašomas dokumentas yra puikus pavyzdys, kodėl „Rožinio krokodilo“ kampanija šiandien yra aktuali.
„Pats pavadinimas skamba paradoksaliai. Žinoma, tokios pažymos atsiranda ne todėl, kad kažkas nusprendė gydytojo paklausti, kiek žmogui reikia malkų. Dažniausiai už administracinio reikalavimo slypi tam tikra socialinė aplinkybė ar žmogaus sveikatos būklė, kuri suteikia teisę į lengvatą, kompensaciją ar kitą pagalbą.
Tačiau būtent čia ir kyla esminis klausimas: jeigu valstybė jau yra nustačiusi žmogaus negalią, individualios pagalbos poreikį ar kitą statusą, kodėl pacientas turi dar kartą eiti pas šeimos gydytoją, kad šis perrašytų ar patvirtintų informaciją, kuri valstybei jau yra žinoma?
Šeimos gydytojo kompetencija turėtų būti reikalinga tada, kai būtina naujai įvertinti žmogaus sveikatos būklę ir priimti medicininį sprendimą. Jei gydytojas tik perkelia jau egzistuojančius duomenis į kitą dokumentą, tai nėra racionalus gydytojo kompetencijos naudojimas“, – aiškina ji.
Kartu pašnekovė priduria, kad šeimos gydytojų laikas turėtų būti skirtas tam, kam jis labiausiai yra reikalingas – pacientams, jų sveikatos problemų diagnostikai, gydymui ir ligų prevencijai. Tačiau nemažą jų darbo dalį užima įvairių pažymų, patvirtinimų ir dokumentų, neturinčių realios medicininės vertės, pildymas.
„Mūsų pagrindinė žinutė labai paprasta: mažiau laiko pažymoms – daugiau laiko pacientui. Tačiau kartais iš gydytojo prašoma ne medicininės išvados, o tiesiog parašo ar antspaudo, patvirtinančio administracinį faktą. Pacientas dėl tokio dokumento turi registruotis, laukti vizito, gydytojas turi skirti konsultacijos laiką, o galutinis rezultatas sveikatos požiūriu nieko nekeičia. Kiekviena bereikalinga pažyma atskirai gali atrodyti kaip kelių minučių darbas, tačiau padauginus jas iš tūkstančių pacientų ir gydytojų, tai tampa reikšmingu sveikatos sistemos resursų švaistymu“, – kalba šeimos gydytoja.
Jau galima dalintis keisčiausių pažymų pavyzdžiais
Kampanijos puslapyje https://lsgps.lt/absurdo-pazymos/ jau galima dalintis, su kokiomis absurdiškiausiomis pažymomis gyventojams ir medikams tenka susidurti kasdienybėje. LŠGPS siekia, kad interneto svetainė taptų erdve, kurioje žmonės galėtų dalintis asmenine patirtimi. Medikai čia galės pateikti konkrečius praktikoje pasitaikančių absurdiškų pažymų pavyzdžius, o pacientai – papasakoti, kokių medicininių dokumentų iš jų buvo pareikalauta ir kokiomis aplinkybėmis.
„Pacientams norime paaiškinti, kodėl gydytojas kartais stebisi prašoma pažyma ir kodėl tokio reikalavimo panaikinimas būtų naudingas pirmiausia jiems patiems. Medikus kviečiame fiksuoti ir viešinti sistemines problemas – ne tyliai pildyti dar vieną abejotinos prasmės dokumentą, o kelti klausimą, kodėl jo apskritai reikia?
Institucijas ir darbdavius kviečiame peržiūrėti savo reikalavimus ir paklausti savęs: ar tikrai kiekvienam mūsų prašomam dokumentui reikalingas gydytojas? Iš valstybės institucijų tikimės sisteminių sprendimų ten, kur nereikalingų pažymų reikalavimas kyla iš teisės aktų ar nusistovėjusios administracinės praktikos“, – kalba ji.
Kampanija siekiama ne tik iškelti problemą į dienos šviesą, bet ir inicijuoti konkrečius pokyčius sistemoje. O galiausiai – grąžinti gydytojams laiką, prarastą išduodant įvairias pažymas.
„Viešumas yra tik pirmas žingsnis. Galutinis tikslas – realiai sumažinti nereikalingą administracinę naštą šeimos gydytojams ir pacientams. Norime surinkti konkrečius pavyzdžius, kokių pažymų ir patvirtinimų iš pacientų prašo darbdaviai, ugdymo įstaigos, sporto organizacijos, draudikai, valstybės ir kitos institucijos.
Tada kartu su atsakingomis institucijomis turime įvertinti kiekvieną tokį reikalavimą pagal labai paprastą principą: ar šiam dokumentui iš tiesų būtina gydytojo medicininė kompetencija? Sieksime, kad būtų peržiūrėti teisės aktai ir institucijų vidaus taisyklės, atsisakyta perteklinių pažymų, nesidubliuotų informacija, kuri jau egzistuoja informacinėse sistemose, o gydytojo patvirtinimo būtų prašoma tada, kai iš tiesų reikalingas medicininis vertinimas“, – aiškina R. Isevičienė.
Užsienio šalių praktika parodė, kad pokyčiai – įmanomi
Panašios akcijos jau įgyvendintos kitose Europos šalyse. Būtent iš jų įkvėpimo sėmėsi LŠGPS – neatsitiktinai pasirinktas ir kampanijos pavadinimas.
„Nyderlanduose „violetinis krokodilas“ tapo perteklinės biurokratijos simboliu, o 2019 metais gydytojai pradėjo krokodilo antspaudu žymėti, jų vertinimu, beprasmius administracinius reikalavimus. Vėliau Belgijos šeimos gydytojai šią idėją pritaikė savo šalyje – ten atsirado „mėlynasis krokodilas“, kuriuo žymimos medicininės pridėtinės vertės neturinčios pažymos. Lietuva turi savo krokodilą – rožinį.
Tai signalas, kad pacientas ir gydytojas pateko į situaciją, kurios galbūt apskritai neturėjo būt
Rožinis krokodilas ant dokumento nereiškia, kad pacientas padarė kažką negerai. Priešingai – tai signalas, kad pacientas ir gydytojas pateko į situaciją, kurios galbūt apskritai neturėjo būti. Krokodilas klausia: ar šios pažymos tikrai reikia ir ar ją tikrai turi išduoti gydytojas?“ – dalijasi ji.
Belgijoje pavyko pasiekti konkrečių rezultatų: buvo panaikintos mokytojų tinkamumo dirbti pažymos, atsisakyta pažymų dėl vaistų skyrimo vaikų priežiūros įstaigose, taip pat išaiškinta, kad kai kurios anksčiau prašytos maisto saugos pažymos jau nebėra privalomos. Tuo pačiu sukurtas nuolatinis mechanizmas pažymoms vertinti: kaupiami pavyzdžiai, aiškinamasi, ar pažyma turi teisinį pagrindą ir medicininę vertę, gydytojams teikiamos rekomendacijos, o dėl perteklinių reikalavimų kreipiamasi į atsakingas institucijas.
Panašaus rezultato LŠGPS tikisi ir Lietuvoje: nustatyti, kokiems pokyčiams reikalingos teisėkūros iniciatyvos, kurių pažymų galima atsisakyti, o kurias – pakeisti paprastesne deklaravimo ar duomenų apsikeitimo tvarka.
„Kaip organizacija šitą klausimą dėl perteklinių pažymų keliame jau apie 8 metus. Eigoje dalį pažymų pavyko panaikinti, tačiau lieka didžioji dalis pažymų, kurių reikalavimas kyla ne iš Sveikatos apsaugos ministerijos keliamų reikalavimų, bet iš institucijų, kurios nėra pavaldžios SAM. Pastebime didžiulius skirtumus tarp atskirų savivaldybių, kuriose bet kuri institucija gali pasirengti savo atskirą tvarką ir prašyti pažymų.
Kaip pavyzdys – prieš kelis metus vieno nedidelio miesto baseino darbuotojai pradėjo prašyti visų atvykstančių papramogauti į baseiną pažymos iš šeimos gydytojo, kad leistų lankytis baseine. Sieksime bendradarbiauti su atskiromis savivaldybėmis, seniūnijomis, o ten, kur matysime, kad tikrai reikia ministerijų lygmens sprendimo, kreipsimės į atitinkamas ministerijas.
Pastaruoju metu daug kalbama eilių mažinimą pas šeimos gydytojus, o kadangi mes iš praktikos matome, kad nemažą konsultacijų dalį sudaro pacientų kreipimaisi ne dėl medicininių problemų, o dėl socialinių problemų sprendimo ir pažymų išrašymo, todėl ir pradėjome „rožinio krokodilo“ kampaniją.
Tikslas labai paprastas – susisteminti informaciją ir pradėti pokyčius, kurie leistų sumažinti eiles, palengvintų patiems pacientams dėl socialinių problemų sprendimo ir jiems nereikėtų kreiptis pas gydytojus, o šeimos gydytojams nebereikėtų rašyti absurdo pažymų“, – akcentavo pirmininkė Alma Astafjeva.
