Neabejotinai daugiau būna problemų, kai infekcinių ligų atvejais klinikinis vaizdas išryškėja po trumpesnio ar ilgesnio inkubacinio periodo. Deja, egzistuoja ir tokios ligos, kada pradinėse stadijose, kurios gali tęstis ir ne vienerius metus, beveik nėra jokių ligos simptomų, arba tie simptomai yra tokie nereikšmingi, kad pacientas paprasčiausiai nekreipia į juos jokio dėmesio.
Gerai prisimenu atvejį savo gydytojo karjeros pradžioje, kai, tikrindamas darbuotojų sveikatą vienoje iš gamyklų, negalėjau tiksliai 50 metų vyrui išmatuoti kraujospūdžio, nes sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas viršijo kraujospūdžio aparato galimybių ribas (300 mm Hg stulpelio). Diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas buvo 160 mm Hg stulpelio.
Mano nuostabai, žmogus buvo ne tik gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę. Aišku, tokie atvejai gali pretenduoti tik į Guinnesso rekordų knygą ir neatspindi tikros realybės.
Aukštas kraujospūdis – visame pasaulyje auganti problema
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 1,28 milijardo gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą, kas ateityje gali būti viena iš pagrindinių priežasčių infarktų, insultų bei inkstų pažeidimui.
Beje, kai kurie autoriai prognozuoja, kad 2025 m. šis rodiklis gali pasiekti net 1,6 milijardo gyventojų, nes daugelis apie didelį kraujospūdį sužino tik prasidėjus komplikacijoms.
Tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva kartu su Kroatija, Latvija, Vengrija ir Slovėnija patenka į pasaulio šalių penketuką, kuriose tarp vyrų fiksuojama daugiausia arterinės hipertenzijos atvejų.
Europos šalyse didelį kraujo spaudimą turi nuo 30 iki 45 proc. gyventojų. Lietuvoje irgi kas trečiam nustatoma arterinė hipertenzija, nors, matyt, realūs skaičiai turėtų būti žymiai didesni.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, apie 50 proc. šalies gyventojų turi didelį kraujospūdį, o virš 37 milijonų gyventojų galvų yra realiai pakibęs nereguliuojamos arterinės hipertenzijos Damoklo kardas. Todėl labai svarbu kiekvienam periodiškai matuotis kraujospūdį.
Pagal Amerikos širdies asociacijos pateiktas rekomendacijas normalus arterinis kraujospūdis yra 120/80 mm Hg stulpelio. Aišku, normalus spaudimas individualiai kiekvienam gali būti ir žemesnis. Padidėjęs arterinis spaudimas – 120–129/80 mm Hg stulpelio.
Pirma stadija arterinės hipertenzijos stadija – 130–139/80–89 mm Hg stulpelio. Antra arterinės hipertenzijos stadija – kai sistolinis spaudimas siekia 140 ir daugiau, o diastolinis virš 90 mm Hg stulpelio.
Sureguliuoti kraujospūdį, kad jis būtų normos ribose ir paros metu nešokinėtų, šeimos gydytojui dažnai yra tikrai nelengva užduotis. Todėl pacientui dažnai patariame užvesti dienyną, kuriame kas valandą būtų fiksuojamas kraujospūdis, kokiomis valandomis ir kokiomis dozėmis geriami vaistai bei aprašomas mitybos racionas.
Turėdamas tokią informaciją, šeimos gydytojas tikrai galės lengviau tinkamai pakoreguoti gydymą.
Pagal PSO duomenis per metus pasaulyje fiksuojama 9 milijonai mirčių dėl išeminės širdies ligos, 7 milijonų žmonių netenkame dėl insultų ir 1,4 milijonų dėl inkstų ligų.
Arterinė hipertenzija čia suvaidina tikrai svarbų vaidmenį. Aišku, niekas negali kvestionuoti ir to fakto, kad šių mirčių statistikai turi įtakos taip pat ir aukštas cholesterolis, dislipidemija, nutukimas, rūkymas, stresas, fizinio aktyvumo trūkumas ir tokio ligos kaip diabetas.
Matyt, šeimos gydytojai ne veltui nuolat kalba apie sveiko gyvenimo būdo svarbą. Tarp kitų ligų, įvardijamų „tyliaisiais žudikais“, ypatingą vietą užima diabetas (cukraligė).
Negydomų diabetikų skaičius sparčiai auga
Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti duomenys, kad 2024 m. pasaulyje yra virš 800 milijonų sergančiųjų šia liga. 59 proc. sergančių diabetu yra negydomi.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad nuo 1990 m. iki 2022 m. negydomų asmenų skaičius padidėjo 3–5 kartus. Nors, matyt, realūs skaičiai galėtų būti kur kas didesni, nes didelė dalis žmonių, ypač iš trečiojo pasaulio šalių, apie tai, kad jų kraujyje gliukozės rodikliai žymiai viršija normas, nesužino tol, kol nepasireiškia diabeto sukeltos komplikacijos tokios, kaip infarktai, insultai, inkstų nepakankamumas, negyjančios opos, dėl kraujotakos sutrikdymo atliekamos galūnių amputacijos, diabetinės neuropatijos, akių ligos ir t.t.
Beje, oficialūs PSO duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje dėl diabeto (teisingiau dėl jo sukeltų komplikacijų) miršta 1,6 milijono žmonių. Diabetikų mirčių statistikoje nuo 50 iki 80 proc. sudaro mirtys nuo infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo.
Laiku diagnozavus ligą, aišku, daugelio bereikalingų mirčių tikrai galima būtų išvengti. Diabetes EURO duomenimis, 2024 m. Europoje diabetu serga 74 milijonai gyventojų. 2025 m. planuojamas diabeto atvejų padidėjimas net 59,7 proc.
Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje diabetu sirgo 154 681 asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014 m. iki 2022 m. šia liga sergančių vaikų skaičius išaugo 34 proc., suaugusiųjų – 28,8 proc. Ir galutinai šokiruoja mokslininkų pateikiama prognozė, kad 2050 m. pasaulyje diabetu sirgs 1,3 milijardo gyventojų.
Atrodo baisiau už koronaviruso pandemiją.
Lietuvoje kasmet ne viena dešimtis milijonų eurų skiriama onkologinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėms programoms. Deja, ateina tik pusė tų, kurie turėtų pasitikrinti. Nežiūrint aktyvios agitacijos, rezultatai yra apgailėtini – vis dar masė sergančių, kurių galėtų būti kur kas mažiau. Todėl nekaltinkite vien tik gydytojų, kad patekti pas juos yra tokios didelės eilės.
