Remiantis „Daily Mail“ cituojamu tyrimu, pagrindinė senėjimo priežastis yra somatinės mutacijos – laikui bėgant DNR besikaupiančios klaidos. Kiekvieną kartą, kai organizmo ląstelės dalijasi, genetinėje medžiagoje gali atsirasti smulkių pakitimų. Nors organizmas geba ištaisyti didžiąją dalį šių klaidų, ši sistema nėra tobula, todėl genetinė žala neišvengiamai kaupiasi visą gyvenimą.
Mokslininkai apskaičiavo teorinę maksimalią žmogaus gyvenimo trukmę, darydami prielaidą, kad visos su amžiumi susijusios ligos ir kitos mirties priežastys galėtų būti visiškai pašalintos. Tokiu atveju žmogaus gyvenimo trukmė siektų nuo 150 iki 190 metų. Tai gerokai viršija dabartinę vidutinę gyvenimo trukmę išsivysčiusiose šalyse, tačiau kartu patvirtina, kad biologinė riba vis tiek egzistuoja.
Teoriniai modeliai rodo, kad organizmams, pasižymintiems išskirtinai atsparia genetika, absoliuti viršutinė gyvenimo trukmės riba galėtų siekti net 627 metus. Tačiau, anot tyrėjų, tai būtų itin mažai tikėtina išimtis, neturinti jokios praktinės reikšmės prognozuojant realią žmogaus gyvenimo trukmę.
Mokslininkų teigimu, priežastis, kodėl amžinasis gyvenimas išlieka nepasiekiamas, slypi ribotame organizmo gebėjime atsinaujinti. Nors ląstelės nuolat aptinka ir taiso genetinius pažeidimus, laikui bėgant klaidų skaičius tampa per didelis. Viršijus kritinę ribą, mutacijos pradeda trikdyti normalų audinių funkcionavimą, o tai gali lemti gyvybiškai svarbių organų veiklos nepakankamumą.
Širdies ir smegenų ląstelės yra vienos pažeidžiamiausių šiame procese. Skirtingai nei odos ir kepenų ląstelės, kurios visą gyvenimą gana aktyviai atsinaujina, širdies ir smegenų ląstelės regeneruojasi labai lėtai. Dėl to per dešimtmečius jose susikaupia gerokai daugiau genetinės žalos.
Širdies ir smegenų ląstelės yra vienos pažeidžiamiausių šiame procese.
Tyrimo autoriai teigia, kad rezultatai rodo, jog net ir veiksmingiausi senėjimą lėtinantys gydymo būdai gali nesugebėti įveikti biologinių ribų. Jie gali pailginti sveiko gyvenimo trukmę ir sulėtinti senėjimo procesą, tačiau negali padaryti žmogaus nemirtingo.
Remiantis „Medical News today“, pastaraisiais metais didelio dėmesio sulaukė ir amerikiečių technologijų milijardierius Bryanas Johnsonas, kasmet investuojantis daugiau kaip 2 mln. JAV dolerių į eksperimentinius senėjimą lėtinančius gydymo metodus. Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad net ir ambicingiausi eksperimentai gali padėti tik pagerinti gyvenimo kokybę bei pailginti gyvenimo trukmę iki tam tikros ribos – biologinių žmogaus galimybių peržengti nepavyks.
