Pasak šeimos gydytojos Odetos Šepetienės, svarbu nelaukti, kol atsiras negalavimų – inkstų funkciją reikėtų tikrintis profilaktiškai, ypač tiems, kurie priklauso rizikos grupėms.
„Lėtinė inkstų liga yra tokia būklė, kai inkstai iš lėto netenka gebėjimo pašalinti toksinus ir skysčius iš organizmo, todėl jie kaupiasi organizme ir žaloja kitas kūno sistemas“, – paaiškina gydytoja.
Pasak jos, siekiant kuo anksčiau nustatyti galimą inkstų pažeidimą, labai svarbu periodiškai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Iš kraujo atliekamas kreatinino tyrimas ir apskaičiuojamas glomerulų filtracijos greitis, kuris parodo, ar nesutrikusi inkstų funkcija. Taip pat itin svarbus šlapimo tyrimas dėl albuminurijos – baltymo šlapime.
„Sveiki inkstai baltymų beveik nepraleidžia, todėl padidėjęs albumino kiekis šlapime gali būti ankstyvas inkstų pažeidimo požymis. Albuminurija dažnai atsiranda dar prieš pastebimai blogėjant inkstų funkcijai, todėl yra labai svarbus ankstyvos diagnostikos rodiklis“, – pabrėžia O. Šepetienė.
Dažniausios lėtinės inkstų ligos priežastys yra cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija.
Tam, kad inkstai tinkamai atliktų savo funkciją, pasak specialistės, būtina gera kraujotaka bei sveiki, filtravimo funkciją atliekantys nefronai. Tačiau yra nemažai veiksnių, kurie inkstus palaipsniui žaloja ir didina lėtinės inkstų ligos riziką.
Kas yra rizikos grupėje?
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažniausios lėtinės inkstų ligos priežastys yra cukrinis diabetas ir arterinė hipertenzija. Net vienam iš trijų sergančiųjų cukriniu diabetu nustatoma lėtinė inkstų liga.
Dažniau tikrintis inkstus rekomenduojama ir asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, šeiminį polinkį, sergantiems autoimuninėmis ligomis, patiriantiems pasikartojančius inkstų akmenligės epizodus. Didesnėje rizikos grupėje yra ir moterys, kurioms nėštumo metu buvo nustatyta preeklampsija ar eklampsija.
Inkstams, anot gydytojos, kenkia ir dažnas nefrotoksinių vaistų vartojimas. Dažniausiai tai – įvairūs nereceptiniai nuskausminamieji vaistai. Riziką susirgti didina ir rūkymas, nutukimas bei vyresnis nei 60 metų amžius.
Liga ilgai gali būti visiškai nebyli
Šeimos gydytojos O. Šepetienės teigimu, viena pagrindinių problemų yra ta, kad ankstyvose stadijose liga dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų: „Inkstai turi didelį rezervą. Net ir reikšmingai pablogėjus jų funkcijai, žmogus gali jaustis beveik įprastai“.
Būtent todėl nemaža dalis žmonių apie ligą sužino tik tada, kai ji jau būna pažengusi. Literatūroje nurodoma, kad iki 80 proc. ankstyvų lėtinės inkstų ligos atvejų nustatomi pavėluotai. Net ir ligai pažengus, kai simptomai tampa ryškesni, maždaug pusė atvejų vis dar lieka nediagnozuoti.
„Tik apie 6 proc. bendros populiacijos ir 10 proc. rizikos grupės populiacijos žino apie savo inkstų būklę“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Lėtinei inkstų ligai būdingi simptomai dažnai yra labai bendri ir nespecifiniai, todėl, anot specialistės, pacientai jų nesusieja su galimomis inkstų problemomis.
Dažniausiai vargina nuovargis, kuris pasireiškia maždaug 70 proc. sergančiųjų.
Dažniausiai žmones vargina nuovargis. Jis pasireiškia maždaug 70 proc. sergančiųjų. Taip pat gali atsirasti mieguistumas, miego sutrikimai, sumažėjęs apetitas, raumenų mėšlungiai, kojų tinimas, niežulys, kaulų ir sąnarių skausmai, sumažėjęs judrumas.
Kaip vieną reikšmingiausių simptomų pacientai dažnai įvardija ir seksualinę disfunkciją. Žmonės į tokius požymius ilgą laiką nekreipia dėmesio, nes juos linkę sieti su pervargimu, stresu ar vyresniu amžiumi.
Gydytoja O.Šepetienė pabrėžia, jog ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes leidžia laiku pradėti gydymą ir imtis prevencijos priemonių. Tai padeda ne tik sulėtinti inkstų ligos progresavimą, bet ir sumažinti sunkių širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.
Ankstyva diagnozė kai kuriems pacientams gali sukelti nerimą, tačiau, kaip sako specialistė, tai nėra nuosprendis, o galimybė laiku imtis reikalingų priemonių.
Negydoma liga gali baigtis dializėmis
Pavėluotai nustatyta diagnozė dažnai reiškia, kad liga jau būna negrįžtamai pažengusi. Tokiais atvejais, kaip sako šeimos gydytoja O.Šepetienė, išauga inkstų nepakankamumo, dializių poreikio ir ankstyvos mirties rizika. Taip pat dažniau išsivysto sunkios širdies ir kraujagyslių komplikacijos, pvz. miokardo infarktas, insultas, širdies nepakankamumas ar prieširdžių virpėjimas.
Pažengusi liga pradeda veikti praktiškai visas gyvenimo sritis. Žmogų vargina nuolatinis silpnumas, tinimai, miego sutrikimai, blogėja emocinė savijauta ir darbingumas.
Gydytoja pabrėžia, jog paciento kasdienybę apsunkina ne tik ligos simptomai, bet ir didelis vaistų kiekis, galimi jų šalutiniai poveikiai, dažni tyrimai, nuolatiniai vizitai gydymo įstaigose bei būtinybė savo gyvenimą derinti prie gydymo rutinos.
Kadangi liga ilgą laiką gali būti besimptomė, asmenims, esantiems rizikos grupėje, rekomenduojama periodiškai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Visgi vienos aiškios rekomendacijos, kaip dažnai tikrintis inkstus, nėra, nes tai priklauso nuo žmogaus būklės ir ligų.
Pavyzdžiui, sergant II tipo cukriniu diabetu inkstų funkciją rekomenduojama tikrinti kasmet iškart nustačius diagnozę, o sergant I tipo diabetu patikrą rekomenduojama pradėti praėjus penkeriems metams nuo ligos pradžios. Aptarti individualų ištyrimo planą pacientai gali su savo šeimos gydytoju.
Svarbu ir tai, jog į gydytojus patariama kreiptis ne tik atsiradus aukštam kraujospūdžiui, kojų ar veido tinimui, nuolatiniam nuovargiui, niežuliui, bet ir tuomet, kai žmogus tiesiog priklauso rizikos grupei.
Inkstų sveikatai svarbūs kasdieniai įpročiai
Pasak O. Šepetienės, žmogus pats gali daug prisidėti prie inkstų sveikatos išsaugojimo arba ligos progresavimo sulėtinimo.
Tarptautinėse inkstų ligų prevencijos ir gydymo rekomendacijose pabrėžiama rūkymo atsisakymo, fizinio aktyvumo, sveiko kūno svorio ir kraujospūdžio kontrolės svarba. Gydytoja rekomenduoja bent 150 minučių per savaitę skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
Taip pat svarbu riboti druskos suvartojimą. Jos rekomenduojama suvartoti mažiau nei 5 gramus per parą, t.y., maždaug vieną arbatinį šaukštelį.
Sergant lėtine inkstų liga specialistas gali rekomenduoti mažinti suvartojamų baltymų kiekį. Sergant cukriniu diabetu itin svarbi gera gliukozės kontrolė ir nuoseklus gydymo rekomendacijų laikymasis.
Nustačius cholesterolio apykaitos sutrikimus, naudinga vadovautis Viduržemio jūros dietos principais.
Gydytoja taip pat priminė nepiktnaudžiauti nereceptiniais nuskausminamaisiais vaistais ir apie jų vartojimą informuoti jus gydantį specialistą.
„Taip pat labai svarbu reguliariai atlikti gydytojo paskirtus tyrimus ir laikytis rekomenduojamo stebėjimo periodiškumo. O žmonėms, priklausantiems lėtinės inkstų ligos rizikos grupėms ir dar nesitikrinusiems inkstų funkcijos, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją bei aptarti individualų ištyrimo planą“, – pabrėžia šeimos gydytoja O.Šepetienė.
