2026-ųjų vasarą epidemiologinė situacija Graikijoje pastebimai pablogėjo. Graikijos nacionalinė visuomenės sveikatos organizacija (EODY) skelbia, kad iki rugpjūčio 12 d. iš viso nustatyta 110 vietiniu būdu įgytų Vakarų Nilo viruso infekcijų.
Iš jų 81 atveju pasireiškė centrinės nervų sistemos pažeidimai, tokie kaip encefalitas, meningitas, meningoencefalitas ar ūminis vangusis paralyžius. Dar 29 žmonėms pasireiškė lengvesni simptomai arba centrinės nervų sistemos pažeidimo požymių nebuvo, rašo „Euronews“.
Devyni žmonės mirė, 16 gydomi intensyviojoje terapijoje
Situacijos rimtumą rodo ir pacientų būklė. Iki rugpjūčio 12 d. nuo Vakarų Nilo viruso infekcijos, sukėlusios centrinės nervų sistemos pažeidimus, mirė devyni žmonės. Visi mirusieji buvo vyresni nei 65 metų. Jų amžiaus mediana siekė 82 metus, o amžius svyravo nuo 66 iki 91 metų.
Šiuo metu ligoninėse gydomi 35 pacientai: 19 jų yra įprastuose skyriuose, o 16 – intensyviosios terapijos skyriuose. Iš viso 61 pacientas jau išrašytas iš ligoninės, o penkiems hospitalizacijos neprireikė.
Sunkesnių atvejų rizika didėja su amžiumi – pacientų, kuriems nustatytas centrinės nervų sistemos pažeidimas, amžiaus mediana siekia 73 metus. Vis dėlto tarp jų buvo žmonių nuo 19 iki 91 metų.
Tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis
Oficialiai užregistruoti 110 laboratoriniais tyrimais patvirtintų vietinio užsikrėtimo atvejų nebūtinai atspindi tikrąjį viruso paplitimą.
EODY primena, kad, remiantis 2010 m. atlikto seroepidemiologinio tyrimo rezultatais, vienam Vakarų Nilo viruso infekcijos atvejui, kai pažeidžiama centrinė nervų sistema, gali tekti apie 140 užsikrėtusių žmonių, kuriems pasireiškia lengvi simptomai arba jie apskritai nejaučia jokių simptomų.
Todėl oficialūs sunkūs atvejai tėra dalis bendro viruso paplitimo tarp gyventojų.
Virusas labiausiai plinta Atikoje
Geografinis viruso paplitimas taip pat kelia nerimą. Šių metų protrūkio epicentru tapo Atikos regionas.
Iki rugpjūčio 12 d. atvejų buvo nustatyta ir ištirta 39 savivaldybėse, 14 regioninių vienetų ir keturiuose regionuose: Atikoje, Tesalijoje, Centrinėje Makedonijoje ir Peloponese.
Atikoje virusas nustatytas Rytų Atikoje, taip pat Šiaurės, Vakarų, Centrinėje ir Pietų Atėnų dalyse bei Pirėjuje. Už Atikos ribų atvejų nustatyta Kardicos, Larisos, Trikalos, Imatijos, Salonikų, Pelos, Serės ir Lakonijos regioniniuose vienetuose.
EODY pabrėžia, kad būtent Atikos regione šiemet virusas cirkuliuoja ypač intensyviai.
Kai kuriose savivaldybėse – ypač didelis sergamumas
Ypač smarkiai paveikta Rytų Atika.
Spatos-Artemidos savivaldybėje nustatyta 11 pacientų, kuriems pasireiškė centrinės nervų sistemos pažeidimai, ir dar du pacientai, kuriems tokių požymių nebuvo.
Markopulo Mesogajos savivaldybėje užregistruoti aštuoni pacientai, kuriems nustatytas centrinės nervų sistemos pažeidimas, ir trys – be jo. Vari-Vulos-Vouliagmenio savivaldybėje nustatyti penki sunkūs ir du lengvesni atvejai.
Markopulo Mesogajos savivaldybėje centrinės nervų sistemos pažeidimų dažnis siekia 36,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o Spatos-Artemidos savivaldybėje – 31,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Rizikingomis laikomos ir teritorijos, kuriose žmonių susirgimų dar nėra
Sveikatos specialistai stebi ne tik vietoves, kuriose jau nustatyta žmonių infekcijų.
Remiantis epidemiologinių ir geomorfologinių duomenų vertinimu, kai kurios papildomos savivaldybės priskirtos didelės rizikos teritorijoms, nors jose žmonių užsikrėtimo atvejų iki ataskaitos paskelbimo nebuvo nustatyta.
Tokios teritorijos yra Kifisija, Iraklio, Filotėja-Psichikas ir Metamorfozė Atėnų šiaurėje, Kalitėja ir Nea Smirni pietuose, Nea Filadelfija-Nea Chalkidona ir Dafni-Imitas centrinėje dalyje. Didelės rizikos teritorijomis taip pat laikomos Amfipolio, Nausos ir Deltos savivaldybės.
Jų priskyrimą rizikos teritorijoms lemia artumas prie jau paveiktų savivaldybių, vietovės geomorfologinės ypatybės bei dabartiniai ir ankstesni epidemiologiniai duomenys.
Virusas aptinkamas ir arkliams
Apie platesnį viruso paplitimą signalizuoja ir veterinarinė stebėsena.
Iki rugpjūčio 12 d. naujausių Vakarų Nilo viruso infekcijų tarp arklių nustatyta penkiose vietovėse ar gyvenvietėse Rytų Atikos, Dramos ir Prevezos regioniniuose vienetuose bei Salonikų metropoliteno teritorijoje.
Viruso nustatymas arkliams rodo, kad jis cirkuliuoja ir tose teritorijose.
Kiekvienas atvejis tiriamas per 24 valandas
Graikijoje nuo 2010 metų veikia sustiprinta epidemiologinės priežiūros sistema.
Apie kiekvieną užregistruotą atvejį pradedamas tyrimas per 24 valandas – susisiekiama su gydytojais, kalbamasi su pacientu, siekiama nustatyti tikėtiną užsikrėtimo vietą, rizikos veiksnius ir ligos sunkumą. Hospitalizuotų pacientų būklė ir galutinė ligos baigtis stebimos kasdien.
Taip pat kasdien bendraujama su laboratorijomis, atliekančiomis viruso tyrimus. Apie nustatytus atvejus informuojamos regionų ir savivaldybių institucijos, visuomenės sveikatos direkcijos, Sveikatos ministerija bei kitos atsakingos institucijos. Ypatingas dėmesys skiriamas kraujo saugumui.
Stiprinama uodų kontrolė
Svarbią prevencijos dalį sudaro kompleksinės uodų kontrolės programos. EODY ragina regionus ir savivaldybes jas pradėti laiku, tinkamai organizuoti ir efektyviai vykdyti.
Nustačius naujų atvejų, vietos institucijos informuojamos skubos tvarka ir raginamos stiprinti uodų kontrolę bei visuomenės informavimą.
Graikijoje taip pat naudojamos specialios uodų gaudyklės. Surinkti uodai tiriami, ar nėra užsikrėtę Vakarų Nilo virusu. Tokia stebėsena gali tapti ankstyvojo perspėjimo sistema – leidžia aptikti viruso cirkuliaciją dar prieš pasirodant žmonių susirgimams arba tuo pačiu metu.
Virusas Graikijoje jau įsitvirtino
EODY vertinimu, Vakarų Nilo virusas Graikijoje nėra vien šios vasaros reiškinys.
Atvejai šalyje buvo registruojami 2010–2014 m. ir 2017–2025 m., daugiausia vasaros ir rudens mėnesiais. Anksčiau viruso cirkuliacija buvo nustatyta visuose Graikijos regionuose.
Beveik kasmet nuo 2010 metų pasikartojantys atvejai rodo, kad virusas Graikijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra įsitvirtinęs. EODY prognozuoja, kad artimiausiomis savaitėmis naujų atvejų tikėtina sulaukti tiek jau paveiktose, tiek naujose teritorijose.
Specialistai pabrėžia, kad viruso plitimo geografijos tiksliai numatyti neįmanoma, nes jo epidemiologiją lemia daugybė veiksnių. Todėl apsaugos rekomendacijos taikomos ne tik Atikos gyventojams ar teritorijoms, kuriose jau nustatyta infekcijų.
EODY išskiria tris pagrindines priemones: epidemiologinę stebėseną, savalaikes kompleksines uodų kontrolės programas ir individualią apsaugą nuo uodų.



