Sekite 15min Google
Vienas tokių pavyzdžių – 71 metų popiežius Leonas XIV, kuris niekada gyvenime nerūkė, tačiau neseniai jam buvo sėkmingai atlikta ankstyvos stadijos plaučių vėžio operacija. Pontifikui buvo diagnozuota adenokarcinoma – dažniausia plaučių vėžio forma.
Specialistų teigimu, yra keletas priežasčių, dėl kurių plaučių vėžiu suserga ir nerūkantys žmonės. Dauguma jų susijusios su gyvenamąja aplinka arba genetiniu paveldimumu.
Oro tarša tiek lauke, tiek patalpose
Pasak pulmonologų ir sveikatos organizacijų atstovų, lauko oro tarša jau seniai žinoma kaip vienas iš rimtų plaučių vėžio rizikos veiksnių. Pagrindiniai taršos šaltiniai – anglimis kūrenamos elektrinės, transporto priemonių išmetamosios dujos, miškų gaisrai ir pramonės įmonės. Ekspertai teigia, kad smulkiųjų kietųjų dalelių įkvėpimas didina priešlaikinės mirties, širdies ligų ir astmos priepuolių riziką bei sutrikdo normalią plaučių veiklą.
Tačiau rimtų pavojų yra ir daugiau. Didelį susirūpinimą kelia radonas – bekvapės ir beskonės radioaktyviosios dujos, susidarančios skylant dirvožemyje esančiam uranui ir galinčios per grindų, pamatų bei sienų plyšius prasiskverbti į namus.
Ilgalaikis radono poveikis didina plaučių vėžio riziką. Kadangi šios dujos nematomos, jas aptikti galima tik atlikus specialius radono koncentracijos matavimus arba naudojant skaitmeninį detektorių. Trumpalaikiai tyrimai, kurių mėginiai siunčiami į laboratoriją, paprastai trunka iki savaitės, o tikslesni ilgalaikiai matavimai atliekami mažiausiai tris mėnesius, rašo postimees.ee.
Asbestas tarp namų sienų
Dar vienas potencialiai mirtinas pavojus namuose – asbestas. Aplinkosaugos ekspertų teigimu, šis natūraliai uolienose ir dirvožemyje aptinkamas pluoštinis mineralas anksčiau buvo plačiai naudojamas statybinėse medžiagose, šilumos izoliacijoje ir ugniai atspariuose gaminiuose. Jo taip pat buvo dedama į karščiui atsparius audinius, stogo dangas, grindų plyteles ir automobilių dalis.
Atliekant namo remonto ar priežiūros darbus, asbesto skaidulos gali pasklisti ore ir patekti į kvėpavimo takus. Ilgalaikis jų poveikis gali sukelti plaučių vėžį ir mezoteliomą – retą piktybinį naviką, dažniausiai pažeidžiantį plaučius dengiančią pleurą, rašo "The Independent".
Pasyvus rūkymas
Milijonai žmonių vis dar rūko cigaretes, taip kenkdami ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vėžio ekspertai perspėja, kad net ir trumpalaikis pasyvus rūkymas kenkia žmogaus sveikatai.
Pasyvus rūkymas kasmet siejamas su tūkstančiais mirčių nuo plaučių vėžio. Pasak sveikatos apsaugos institucijų, tabako dūmų poveikis nerūkantiems suaugusiesiems plaučių vėžio riziką padidina 20–30 procentų.
Geriausias būdas apsisaugoti – kiek įmanoma vengti tabako dūmais užterštos aplinkos. Deja, gydytojų teigimu, pasyvus rūkymas ypač pavojingas mažiems vaikams, kurie patys negali išvengti kenksmingos aplinkos.
Genetinis paveldimumas
5–10 procentų nerūkančiųjų plaučių vėžio atvejų siejami su paveldimais genetiniais veiksniais. Pasak medicinos tyrėjų, žmonėms, turintiems paveldimą EGFR T790M geno mutaciją, plaučių vėžio rizika gali būti beveik 25 kartus didesnė nei šios mutacijos neturintiems asmenims.
Genetikų teigimu, tai viena stipriausių iki šiol nustatytų paveldimų mutacijų, smarkiai didinančių plaučių vėžio riziką.
Nors žmogus negali pakeisti savo genų, ekspertai pabrėžia, kad bendrą vėžio riziką vis tiek galima mažinti laikantis sveikos gyvensenos principų, pavyzdžiui, reguliariai užsiimant fizine veikla ir subalansuotai maitinantis.
Itin perdirbti maisto produktai
Vis daugiau tyrimų rodo sąsajas tarp itin perdirbtų maisto produktų vartojimo ir plaučių bei kitų rūšių vėžio rizikos. Didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 101 000 suaugusiųjų, parodė, kad daugiausia itin perdirbtų maisto produktų vartojusiems žmonėms buvo nustatyta 41 procentu didesnė plaučių vėžio rizika. Ši sąsaja išliko net ir tada, kai tyrėjai atsižvelgė į dalyvių rūkymo įpročius, fizinį aktyvumą ir kitus žinomus rizikos veiksnius.
Sveikatos ekspertų teigimu, šis tyrimas neįrodo, kad itin perdirbti maisto produktai tiesiogiai sukelia plaučių vėžį, tačiau jo rezultatai leidžia manyti, kad mityba gali būti vienas iš veiksnių, susijusių su šios ligos rizika.
Gydytojai ir mitybos specialistai rekomenduoja riboti itin perdirbtų maisto produktų vartojimą. Vietoj jų patariama rinktis subalansuotą mitybą, kurioje gausu vaisių, daržovių, sveikųjų riebalų ir kokybiškų baltymų. Puikus tokios mitybos pavyzdys – gerai žinoma Viduržemio jūros regiono dieta.
