Gydytojas paaiškino, kaip robotas keičia kelio sąnario operacijas: ar ateityje chirurgų nebereikės?

Kaip vyksta šios operacijos ir kuo jos skiriasi nuo įprastų, pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ ir ligoninės „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojas ortopedas traumatologas Gediminas Kaupys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Robotas nepakeičia chirurgo

Pasak gydytojo ortopedo-traumatologo, terminas „robotinė operacija“ sudaro klaidingą įspūdį, kad procedūrą atlieka robotas, o gydytojas chirurgas tik stebi procesą. Iš tiesų visus sprendimus priima specialistas, o robotinė sistema jam padeda tiksliau suplanuoti ir įgyvendinti numatytus veiksmus.

„Operacijos metu sistema užfiksuoja informaciją apie konkretaus paciento kelio anatomiją, galūnės ašį, sąnario judesius ir raiščių balansą. Remdamiesi šiais duomenimis galime labai tiksliai suplanuoti, kokioje padėtyje implantuoti endoprotezo komponentus. Robotinė ranka padeda gydytojui chirurgui įgyvendinti šį planą ir kontroliuoti instrumentų padėtį. Ji pati sprendimų nepriima ir savarankiškai veikti negali. Specialistas viso proceso metu išlaiko kontrolę ir prireikus gali koreguoti planą“, – pasakoja G.Kaupys.

„Meliva“ nuotr./Gydytojas ortopedas traumatologas Gediminas Kaupys

Vilniaus ligoninėje „Meliva“ totalinio kelio sąnario endoprotezavimo operacijas, pasitelkiant „ROSA“ robotinę sistemą, atlieka gydytojai ortopedai traumatologai G.Kaupys, prof. habil. dr. Narūnas Porvaneckas ir dr. Giedrius Kvederas. Ligoninėje jau atlikta 15 tokių operacijų.

Privalumai pacientui: didesnis tikslumas ir individualiai pritaikyta operacija

Vienas svarbiausių šios technologijos privalumų yra galimybė operaciją pritaikyti prie individualių paciento anatominių ypatybių. Kiekvieno žmogaus kelio sąnarys skiriasi kaulų sandara, galūnės ašimi, deformacijos pobūdžiu ir raiščių balansu. Specialūs robotinės sistemos jutikliai leidžia įvertinti sąnario stabilumą bei jo elgseną skirtingose padėtyse, o pagal gautus duomenis gydytojas chirurgas dar prieš atlikdamas kaulo pjūvius gali patikslinti operacijos planą. Taip endoprotezo padėtį galima tiksliau pritaikyti konkrečiam pacientui ir atkurti kuo natūralesnę kelio sąnario funkciją.

Ne mažiau reikšmingas robotinės sistemos privalumas yra tikslumas atliekant svarbiausius operacijos etapus.

„Ši technologija leidžia labai tiksliai kontroliuoti kaulo pjūvius ir endoprotezo komponentų padėtį. Operacijos metu galime objektyviau įvertinti sąnario balansą ir, atsižvelgdami į konkretaus paciento anatomiją, tiksliau parinkti endoprotezo padėtį. Robotinę sistemą vertinu kaip itin tikslų papildomą įrankį specialisto rankose, suteikiantį daugiau galimybių individualizuoti operaciją ir atkurti kuo natūralesnę sąnario funkciją“, – sako G.Kaupys.

Pagrindiniai operacijos etapai nesikeičia

Gydytojas ortopedas-traumatologas pasakoja, kad pagrindiniai totalinio kelio sąnario endoprotezavimo etapai išlieka tokie patys: pašalinami susidėvėję sąnariniai paviršiai ir implantuojami endoprotezo komponentai. Skirtumas tas, kad įprastos operacijos metu kaulo pjūvių kryptį ir implantų padėtį gydytojas chirurgas nustato naudodamas mechaninius instrumentus, o pasitelkus robotinę sistemą realiu laiku gaunami tikslūs ir objektyvūs duomenys apie kaulų padėtį, galūnės ašį bei sąnario balansą. Sistema leidžia kaulo pjūvius atlikti 0,5 mm tikslumu.

„Pasiruošimas iš esmės nesiskiria nuo įprasto kelio sąnario endoprotezavimo. Prieš operaciją atliekami reikalingi tyrimai, įvertinama bendra paciento sveikatos būklė, vartojami vaistai ir infekcijų rizika. Po operacijos pacientas anksti mobilizuojamas, o jau kitą dieną pradedami kelio judesių ir raumenų aktyvinimo pratimai, mokomasi vaikščioti su pagalbinėmis priemonėmis“, – sako G.Kaupys.

Robotinė sistema gali būti pasitelkiama didžiajai daliai pacientų, kuriems reikalingas pirminis kelio sąnario endoprotezavimas. Vis dėlto sprendimas priimamas individualiai, įvertinus kelio deformaciją, kaulo būklę, anksčiau atliktas operacijas, esamus metalinius implantus ir tai, ar konkrečiam pacientui reikalingas endoprotezas suderinamas su naudojama sistema.

„Priežastys, dėl kurių operacijos negalima atlikti arba ją tenka atidėti, iš esmės nesiskiria nuo įprasto endoprotezavimo. Tai gali būti aktyvi infekcija, sunkios gretutinės ligos ar kitos būklės, dėl kurių planinė chirurginė intervencija negalima. Robotinės sistemos naudojimas nėra tikslas savaime. Svarbiausia kiekvienam pacientui pasirinkti saugų ir tinkamą operacijos metodą“, – pabrėžia gydytojas ortopedas-traumatologas.

Robotinių sistemų vaidmuo ortopedijoje tik didės

G.Kaupio teigimu, norint dirbti su robotine sistema, pirmiausia svarbu gerai išmanyti įprastą kelio sąnario endoprotezavimą, anatomiją ir biomechaniką. Nors technologija gydytojui chirurgui suteikia daugiau informacijos ir tikslumo, būtent specialistas turi įvertinti gautus duomenis ir priimti sprendimus. Darbui su sistema taip pat reikalingi specialūs mokymai, kurių metu įsisavinami operacijos planavimo ir įrangos valdymo principai.

„Manau, kad robotinių sistemų vaidmuo ortopedijoje tik didės. Technologijos gydytojui chirurgui suteiks vis daugiau objektyvios informacijos, padės tiksliau planuoti operacijas ir jas pritaikyti konkrečiam pacientui. Tikėtina, kad ateityje robotikos sprendimai bus vis dažniau derinami ir su dirbtiniu intelektu“, – priduria medikas.