Ilgą laiką nerodo jokių simptomų
Prostatos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių vyrų diagnozių visame pasaulyje – vien Lietuvoje dėl šios ligos kasmet miršta iki 600 vyrų. Nors daugiausia atvejų nustatoma vyrams, sulaukusiems septintojo dešimtmečio, į rizikos grupę patenka ir jaunesni, nuo 50 iki 70 metų amžiaus vyrai, teigia medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė, rašoma „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
„Paveldimumas – vienas iš svarbiausių prostatos vėžio rizikos veiksnių. Todėl vyrams, kurių artimi giminaičiai , tai yra, tėvai, seneliai ar broliai sirgo šia liga, patariama pradėti profilaktinius tyrimus dar nuo 40–45 metų. Be to, naujausi tyrimai vis dažniau rodo ir gyvenimo būdo poveikį šiai rizikai“, – sako J. Verikaitė.
Paveldimumas – vienas iš svarbiausių prostatos vėžio rizikos veiksnių.
Pasak gydytojos urologės, didesnę prostatos vėžio riziką patiria vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, o papildomą neigiamą poveikį daro ir žalingi įpročiai – rūkymas bei alkoholio vartojimas, lėtinis prostatos uždegimas.
„Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, prostatos vėžys ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Ligai progresuojant, dažniausiai pasireiškia dažnas ar apsunkintas šlapinimasis, skausmas šlapinantis, naktinis šlapinimosi padažnėjimas, silpnesnė šlapimo srovė. Kai kuriais atvejais gali pasirodyti ir kraujas šlapime“, – teigia gydytoja urologė.
Prevencija – veiksmingiausias būdas pažaboti ligą
Svarbiausia prostatos vėžio prevencijos priemonė – laiku atliekami profilaktiniai tyrimai. Kaip pabrėžia J. Verikaitė, nacionalinė Prostatos vėžio prevencijos programa davė apčiuopiamų rezultatų, ir per pastaruosius 15 metų buvo diagnozuota daugiau ne tik išplitusio prostatos vėžio atvejų, bet ir ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų.
„Kiekvienas 50 metų sulaukęs vyras Lietuvoje turėtų kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal nacionalinę Prostatos vėžio prevencijos programą. Šios patikros nereikėtų nei bijoti, nei atidėlioti – pirmiausia atliekamas paprastas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija.
Jei PSA rodikliai yra normos ribose ir nėra kitų nusiskundimų, pakartotinai tikrintis užtenka po dvejų metų. Jei nustatoma padidėjusi PSA koncentracija, pacientui atliekami išsamesni tyrimai, tačiau tai dar nebūtinai reiškia onkologinę ligą – didesni rodikliai gali būti susiję ir su kitais sveikatos pokyčiais“, – sako gydytoja urologė.
Tikslingas gydymas padeda įveikti ligą
Anksti diagnozavus prostatos vėžį, gydymo galimybės yra daug platesnės ir efektyvesnės. Tuomet gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko agresyvumą ir paciento bendrą sveikatos būklę.
Ankstyvose stadijose dažnai pakanka aktyvios stebėsenos – reguliarūs tyrimai ir patikros leidžia stebėti ligos eigą, o intervencijos pradedamos tik tuomet, kai to tikrai reikia, esant kliniškai reikšmingam prostatos vėžiui.
Tokiu atveju, jeigu liga progresuoja, taikomas chirurginis gydymas – dažniausiai minimaliai invazinės laparoskopinės-robotinės operacijos. Taip pat pastaraisiais metais plačiai taikomos ir pažangios radioterapijos technologijos, leidžiančios tiksliai nukreipti spinduliuotę į naviką, tausojant sveikus audinius svarbesnę vietą užima modernūs sisteminiai gydymo būdai – hormonų terapija, chemoterapija ir individualizuoti vaistai, parenkami pagal genetinius naviko ypatumus.
Į klinikinę praktiką žengia ir radionuklidinė terapija, paremta prostatos specifinį membraninį antigeną (PSMA) atpažįstančiais junginiais – ši metodika leidžia vienu metu diagnozuoti ir tiksliai gydyti vėžį. Naujausios technologijos suteikia galimybę gydymą pritaikyti prie konkretaus paciento poreikių. Tai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir leidžia išsaugoti gyvenimo kokybę.
