Sekite 15min Google
Straipsnio vertimas į gestų kalbą:
Lengvai suprantama kalba – tai ekspertų sukurtas metodas, kuriuo remiantis galima suprantamai pateikti informaciją įvairiomis temomis. Šiuo būdu pateikta informacija yra ypač aktuali asmenims su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia, senyvo amžiaus asmenims ir kitiems, kurie gali turėti sunkumų suvokiant informaciją. Lengvai suprantama kalba taip pat gali praversti ir tiems, kurie dar mokosi lietuvių kalbos.
Nuo 2024 m. Lietuvoje galiojantis Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos numato, kad žmogus su negalia gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl viešai skelbiamos informacijos pateikimo jo pasirinktu prieinamu bendravimo būdu. Žmogui, turinčiam intelekto negalią, toks būdas gali būti informacijos pateikimas lengvai suprantama kalba.
Link didesnio savarankiškumo
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ANTA) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Laura Mikelevičiūtė pabrėžia, kad lengvai suprantama kalba gali būti raktas į didesnį asmens savarankiškumą, tačiau tam reikia ir aplinkos palaikymo bei pagalbos.
„Lengvai suprantamos kalbos metodas gali daryti įtaką asmens su intelekto negalia gyvenimui, jo savarankiškumui. Tačiau taip pat reikia ir kitų įrankių bei pagalbos. Ši žmonių grupė ilgą laiką neturėjo prieinamo turinio, todėl jam atsiradus, reikia pagalbos įgyjant skaitymo įgūdžių, suprasti, kur tokios informacijos ieškoti ar kur ją gauti, o taip pat įgauti norą ir motyvaciją. Todėl labai svarbu, kad žmonių su intelekto negalia aplinkoje esantys žmonės skirtų laiko supažindinti su informacija lengvai suprantama kalba, parodyti, kur tokią informaciją rasti, kalbėtis apie galimybes.“, – sako L. Mikelevičiūtė.
Pasak lengvai suprantamos kalbos ekspertės, Pal. J. Matulaičio socialinio centro Negalią turinčių žmonių srities „Atvira bendruomenė“ socialinės darbuotojos Miglės Baltrūnaitės, informacijos barjeras gali apsunkinti konkrečius kasdienius veiksmus – savarankiškai užsirašyti pas gydytoją, naudotis savo pinigais ar keliauti viešuoju transportu.
„Jeigu žmogus nesupranta tam tikros informacijos, jam gali būti per sudėtinga atlikti tam tikras užduotis, kurios lemia jo buvimą kasdienybėje. Iš esmės informacijos barjeras dažnai yra trukdis pilnavertiškam žmogaus su intelekto negalia funkcionavimui visuomenėje“, – sako ji.
Vienas praktinių pavyzdžių, kuriuos mini lengvai suprantamos kalbos ekspertė, – lengvai suprantama kalba parengtas leidinys apie rinkimus, kurį skaitė dienos centro lankytojai.
„Dienos centre žmonės šį leidinį skaitė, kai kurie iš žmonių pasirinko, už ką eis balsuoti. Šioje vietoje svarbu ne tik už ką balsuoti, bet ir kaip atliekamas visas balsavimo procesas. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės pasirinko balsuoti namuose“, – pasakoja M. Baltrūnaitė.
Vien sutrumpinti tekstą nepakanka
M. Baltrūnaitė viešojo sektoriaus įstaigoms pataria pirmiausia atsirinkti informaciją, kuri iš tiesų aktuali žmonėms, kuriems ji skirta, o rengiant tekstus vadovautis lengvai suprantamos kalbos gairėmis, o ne vien nuojauta.
„Prieš paleidžiant tekstą į „dienos šviesą“, jį turi perskaityti žmonės su intelekto negalia, mes turime atsižvelgti į jų komentarus, pagal kuriuos turime tekstą pataisyti. Neturėtume įsivaizduoti, kad geriau nei tikslinė tokių tekstų auditorija žinome, kas yra lengvai suprantama“, – pabrėžia ekspertė.
ANTA atstovė L. Mikelevičiūtė dalinasi, kokių pastangų yra imtasi, kad lengvai suprantamos kalbos turinys, kurį skelbia viešojo sektoriaus įstaigos, tinkamai pasiektų skaitovą.
„Nuolat vykdome mokymus viešojo sektoriaus įstaigoms, kad padėtume pasiekti kokybiško turinio publikavimą. Tačiau Lietuvoje turinio, pavadinto lengvai suprantama kalba, bet neatitinkančio reikalavimų ir dėl to vargiai atliekančio savo darbą, dar pasitaiko.“
Lengvai suprantamos kalbos tendencijos valstybinėse įstaigose
Pastaraisiais metais viešajame sektoriuje lengvai suprantama kalba parengtų tekstų padaugėjo. Tai susiję su nuo 2024 m. pasikeitusiu teisiniu reguliavimu – jau beveik 3 metus valstybinės ir savivaldybių įstaigos bei institucijos turi pateikti pagr. nekintamą informaciją apie įstaigą, pavyzdžiui, darbo laiką ir kontaktus, lengvai suprantama kalba (taip pat ir lietuvių gestų kalba). Taip pat įstaigos turi pareigą, asmeniui su negalia pasikreipus ir paprašius, pateikti informaciją šiuo metodu.
Tai, kad poreikis geriau informuoti žmones apie jų galimybes gauti informaciją prieinamu būdu vis dar išlieka, rodo ir 2025 m. ANTA atlikta 80 įstaigų ir organizacijų, kuriose žmonės su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia dirba, gyvena ar gauna užimtumo paslaugas, apklausa.
73 proc. respondentų žinojo, kad žmonės su negalia gali kreiptis į valstybės ir savivaldybių įstaigas bei institucijas ir prašyti viešąją informaciją gauti lengvai suprantama kalba ar kitu prieinamu būdu. Tačiau tik mažuma apklaustųjų nurodė šia teise pasinaudoję.
Kita apklausa, kurioje ANTA apklausė viešojo sektoriaus įstaigas, parodė, kad didesnė dalis įstaigų rengia informaciją lengvai suprantama kalba, tačiau ne visada išlaiko kokybę. Pavyzdžiui, 44,9 proc. apklaustųjų įstaigų nurodė, kad jų skelbiama informacija nebuvo patikrinta tikslinės grupės atstovų, o 62,4 proc. įstaigų nurodė, kad tekstus parengė neatsižvelgdami į lengvai suprantamos kalbos lygius.
Raginama būti aktyviais
Informacija tampa prasminga ne tada, kai ji paskelbiama, o tuomet, kai žmogus tą informaciją perskaito, supranta ir panaudoja.
Tad siekiant realiai įprasminti viešąją institucijų skleidžiamą informaciją, ANTA primena – jei viešoji informacija žmogui su negalia nėra suprantama, jis arba jį atstovaujantis asmuo gali kreiptis į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą ir išreikšti poreikį ją gauti pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, įskaitant lengvai suprantama kalba.
Daugiau informacijos apie viešosios informacijos gavimą pasirinktu prieinamu būdu galima rasti ANTA svetainės skiltyje „Kaip gauti informaciją prieinamu būdu?“
Straipsnio vertimas į gestų kalbą:
