Faktus interpretuoja klaidingai
Viena internautė savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo ilgu tekstu, kuriuo siekė įrodyti, jog mamografijos yra kenksminga procedūra, pati tai pavadindama „didžiausiu organizuotu nusikaltimu prieš moteris“.
Tarp internautės pateikiamų faktų yra tokie teiginiai: 50-60 proc. teigiamų rezultatų yra klaidingi; tyrimo metu krūtis suspaudžiama svoriu ir audiniai veikiami radioaktyviais spinduliais, dėl kurių mutuoja ląstelės; sveikos moterys po mamografijos daugeliu atvejų suserga krūties vėžiu; Šveicarija pirmoji pasaulyje nustojo rekomenduoti mamografijos tyrimus.
Verta paminėti, kad internautai, kaip susitarę, dažniausiai visus šiuos melagingus faktus „suplaka“ į vieną. Šie faktai yra dažnai iškraipomi, siekiant skleisti dezinformaciją ir stiprinti nepasitikėjimą medicina.
Nors pirmojo įrašo dalyje skelbiami faktai neatitinka tikrovės, kiek žemiau jie pateikiami ne tokiu gąsdinančiu tonu. Kaip galima suprasti, čia jau cituojami iš kitų straipsnių paimti faktai, kurie įrašo viršuje iškraipomi ir pateikiami visiškai neteisingai.
Pavyzdžiui, iš pradžių rašoma, kad „50-60 proc. teigiamų rezultatų yra klaidingi“. Žemiau teigiama: „Tyrimai rodo, kad per 10 metų kasmetinių mamografijų apie 50-60 proc. moterų gali patirti bent vieną klaidingai teigiamą rezultatą“.
Kitu atveju pirmiausiai rašoma: „690 000 vaizdų tyrimas parodė, kad visiškai sveikos moterys po mamografijos daugeliu atvejų suserga krūties vėžiu“. Žemiau: „Mamografija naudoja mažą jonizuojančiosios spinduliuotės dozę. Nors rizika yra minimali, ji egzistuoja, ypač atliekant dažnus tyrimus. Tačiau dauguma ekspertų sutinka, kad ankstyva vėžio diagnostika dažnai nusveria šią riziką.“
Įrašo pradžioje teigiama, kad „Šveicarija yra pirmoji šalis pasaulyje, kuri nerekomenduoja mamografinių tyrimų“. Tačiau vėliau pateikiama kiek daugiau konteksto: „2013 m. Šveicarijos medicinos taryba rekomendavo atsisakyti sisteminių mamografijos patikrinimų, nurodydama, kad nauda gali būti pervertinta, o žala – nepakankamai įvertinta. Tačiau tai buvo rekomendacija, o ne oficialus draudimas“.
Taigi panašu, kad šiuo informacijos srautu pasidalijusi internautė pateikia realius faktus, tačiau juos paslepia po klaidingu informacijos interpretavimu ir specialiai siekia skleisti dezinformaciją.
Klaidingi teigiami rezultatai
Internautės teiginys, jog 50-60 proc. mamografijų yra klaidingos, yra netikslus. Jungtinių Valstijų krūties vėžio organizacijos „Susan G. Komen“ duomenimis, atlikus 10 kasmetinių mamografijų tikimybė, kad bus gautas bent vienas klaidingas teigiamas rezultatas, lygi 50-60 proc.
Pasak Amerikos vėžio draugijos, tikėtina, kad per 10 metų laikotarpį maždaug pusė moterų, kurioms kasmet atliekami mamografijos tyrimai, vienu ar kitu metu gaus klaidingą teigiamą rezultatą. Tokias pačias tikimybes nurodo ir moksliniai tyrimai.
Iš tiesų atrankinė mamografija gerai veikia siekiant nustatyti krūties vėžį, ypač 50 metų ir vyresnėms moterims. Apskritai mamografijos jautrumas yra apie 87 proc. Tai reiškia, kad mamografija teisingai nustato apie 87 proc. moterų, sergančių krūties vėžių.
Tačiau iš tiesų vienas neigiamų aspektų yra klaidingi teigiami rezultatai. Tai nutinka, kai mamogramos metu nustatomas nenormalus radinys, kuris gali būti vėžys, nors iš tikrųjų nėra.
Kuo daugiau mamografijų moteriai atliekama, tuo didesnė tikimybė, kad ji gaus klaidingą teigiamą rezultatą ir reikės atlikti tolesnius tyrimus.
Tikimybė gauti klaidingą teigiamą rezultatą po vienos mamografijos yra 7-12 proc., priklausomai nuo amžiaus.
Krūtinės suspaudimas ir vėžys
Atliekant mamografiją kūnas yra veikiamas nedidelio radiacijos kiekio. Nors ši spinduliuotė laikui bėgant gali padidinti krūties vėžio riziką, ji išlieka labai maža. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad mamografijos nauda nusveria nedidelę radiacijos keliamą riziką, ypač 50 metų ir vyresnėms moterims.
Pasak Nacionalinės krūties vėžio organizacijos, šiuo metu mamograma „tebėra auksinis krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos standartas“. Nei krūties suspaudimas, reikalingas mamogramai atlikti, nei radiacijos kiekis, naudojamas atliekant tyrimą, nesukelia vėžio ir neskatina vėžio plitimo.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, ankstyvo krūties vėžio nustatymo mamografijos metodu nauda gerokai viršija bet kokią galimą riziką.
Amerikos radiologijos koledžas pažymi, kad atrankinės mamografijos tyrimas prilygsta 26 dienoms natūralaus foninio spinduliavimo, o 3D mamografijos tyrimas – 33 dienoms.
Reguliariai atliekamos mamografijos padėjo sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių.
Britų Kolumbijos universiteto radiologijos profesorės Paulos Gordon žodžiais, nors suspaudimas atliekant mamografiją gali būti nemalonus, jis yra greitas.
„Atliekant mamogramą suspaudimas yra būtinas, kad išsiplėstų audiniai ir būtų galima aptikti vėžį, taip pat tam, kad krūtį būtų galima išryškinti ir jai reikėtų mažiau spinduliuotės“, – AFP teigė ji.
Švedijoje atliktame tyrime vertinant, ar suspaudimas gali išsklaidyti cirkuliuojančias navikines ląsteles, to įrodymų nerasta ir buvo padaryta išvada, kad mamografijos nėra pavojingos.
Šveicarijos atvejis
Tai, kad Šveicarija uždraudė mamogramas, taip pat yra melas. Ir Federalinis visuomenės sveikatos biuras, ir pelno nesiekianti Šveicarijos vėžio lyga naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šalyje šis tyrimas nėra uždraustas.
„Šie gandai visiškai neteisingi. Šiuo metu Šveicarijoje mamografija yra pagrindinis ankstyvosios stadijos krūties vėžio nustatymo metodas“, – nurodė Šveicarijos vėžio lyga.
Federalinio visuomenės sveikatos biuro atstovė spaudai Celine Reymond leidiniui „USA Today“ taip pat patvirtino, kad Šveicarija neuždraudė mamografijos. Ji teigė, kad patikros programas rengia atskiri kantonai arba valstybės.
Institucijos atstovas tai patvirtino ir naujienų agentūrai „Reuters“, nurodydamas, kad teiginys yra klaidinga Šveicarijos medicinos valdybos 2014 m. pateiktos ataskaitos interpretacija. Joje suabejota krūties patikros programų veiksmingumu. Ši valdyba buvo paleista 2022 m.
Šveicarijos vėžio lyga rekomenduoja ir remia mamografinės patikros programą. Jų nuomone, tyrimas turi kur kas daugiau privalumų nei trūkumų. Dėl to visi kantonai turėtų parengti ir įdiegti tokias krūties vėžio patikros programas.
Kai kuriuose kantonuose 50 metų ir vyresnėms moterims siūloma atlikti mamografiją. Moterys, kurios neturi jokių krūties vėžio simptomų, yra kviečiamos pasitikrinti kas dvejus metus. Tyrimas moterims yra nemokamas, išlaidas padengia ligonių kasos.
Tačiau mamografijos tyrimai nėra vykdomi visuose šalies regionuose. Pasiūlymas galioja Bazelio miesto, Berno, Fribūro, Ženevos, Griaubiundeno ir kt.
Badeno kantono ligoninės tarpdisciplininio krūtų centro vyriausioji gydytoja Cornelia Leo „USA Today“ teigė, kad mamografinės patikros programos vykdomos 14 iš 26 Šveicarijos kantonų. Dar keturi yra programų įgyvendinimo stadijoje.
„Kituose kantonuose mamografija, žinoma, taip pat atliekama, tačiau individualiai, vadinamuoju „oportunistiniu“ tikrinimu. Mamografinės patikros programos atitinka aukštos kokybės standartus, kurie reguliariai tikrinami“, – teigė C.Leo.
-
Skiepuose vaikams – pavojingos medžiagos? Net su mamos pienu jų gauna daugiau
-
Ar tikrai COVID-19 skiepų bandymai buvo sustabdyti nugaišus juos gavusiems gyvūnams?
-
Gręžiasi į praeitį: 100 metų senumo straipsnis neįrodo vėžio ir skiepų sąsajos
-
Kodėl iš tiesų kai kurioms karvėms šonuose išpjaunamos angos?
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad 50-60 proc. mamografijų neteisingos, yra melas. Pasak oficialių šaltinių ir tyrimų, per 10 metų yra tik 50-60 proc. tikimybė, jog moteris gaus vos vieną klaidingą atsakymą, jei ji tiriasi kasmet. Arba, tikėtina, kad per 10 metų laikotarpį maždaug pusė moterų, kurioms kasmet atliekami mamografijos tyrimai, vienu ar kitu metu gaus klaidingą teigiamą rezultatą. Nei krūties suspaudimas, nei radiacijos kiekis, naudojamas tyrimo metu, nesukelia vėžio ir neskatina jo plitimo. Šveicarija rekomenduoja mamografijos tyrimus.
