Istorinis lūžis medicinoje: keičiamas ligos pavadinimas – kodėl tai svarbu milijonams moterų visame pasaulyje?

„Klinikinėje praktikoje ligų pavadinimai kinta labai retai. Dar rečiau tai nutinka tuomet, kai keičiasi ne tik medicininis terminas, bet ir pati samprata apie būklę. Šįkart įvyko būtent toks istorinis lūžis – šiandien aiškiai suprantame, kad tai nėra vien kiaušidžių problema. Tai – viso organizmo neuroendokrininių ir metabolinių pokyčių nulemta būklė, galinti paveikti moters sveikatą įvairiais jos gyvenimo etapais“, – teigia ligoninės gydytoja endokrinologė, Vilniaus universiteto docentė, Europos endokrinologų draugijos Klinikinio komiteto narė dr. Lina Zabulienė.

Gydytoja dr. L. Zabulienė dalyvavo šiame išskirtiniame Europos endokrinologų kongreso simpoziume Prahoje. Ji ne tik viena pirmųjų išgirdo apie tarptautinį sutarimą, bet ir turėjo ypatingą galimybę nuoširdžiai pasveikinti šio pokyčio lyderę – Monash universiteto (Australija) profesorę Heleną J.Teede ir jos komandą.

„Būti ten, jausti neįtikėtiną auditorijos palaikymą ir savo akimis matyti šį istorinį virsmą buvo nepaprasta patirtis. Šis žingsnis svarbus ne tik gydytojams, bet ir moterims visame pasaulyje. Jam pasiruošti prireikė net 14 intensyvaus darbo metų, veiklose dalyvavo 56 tarptautinės organizacijos ir daugiau nei 22 000 pacienčių ir įvairių sričių ekspertų iš viso pasaulio. Tai rodo, kokią didelę galią turi pačių moterų vienybė ir noras būti išgirstoms“, – prisimena dr. L. Zabulienė.

Šis žingsnis svarbus ne tik gydytojams, bet ir moterims visame pasaulyje. Jam pasiruošti prireikė net 14 intensyvaus darbo metų.

Kodėl senasis pavadinimas klaidino ir glumino moteris?

Iki šiol naudotas policistinių kiaušidžių sindromo pavadinimas ilgainiui tapo klaidinantis. Moksliniai tyrimai parodė, kad ultragarsinio tyrimo metu matomas „perlų vėrinio“ vaizdas kiaušidėse nėra cistos – tai tiesiog nesubrendę folikulai. Be to, tokia kiaušidžių struktūra būdinga ne visoms šį sindromą turinčioms moterims, o kartais ji pastebima ir visiškai sveikoms jaunoms merginoms.

RVUL nuotr./Gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė džiaugiasi istoriniu lūžiu ir nauju požiūriu į moterų sveikatą

„Senasis pavadinimas palaikė klaidingą nuostatą, kad moterys serga cistine kiaušidžių liga, kėlė nerimą dėl nevaisingumo ir, svarbiausia, dažnai lėmė nepagrįstą kaltės jausmą dėl augančio svorio ir kitų sveikatos problemų. Pasaulinė apklausa atskleidė, kad net 86 proc. pacienčių troško šio pokyčio. Jos norėjo visuomenei ir gydytojams parodyti, kad ši būklė – ne vien reprodukcinės sistemos sutrikimas. Tai sudėtinga, sisteminė būklė, kai persipina įvairių hormonų ir medžiagų apykaitos pokyčiai, veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą, odos būklę ir emocinę gerovę. Naujasis pavadinimas kur kas tiksliau atspindi tai, ką šiandien žinome apie šią būklę ir padeda visapusiškai suprasti, kas vyksta moters organizme“, – pabrėžia doc. dr. L. Zabulienė.

Senasis pavadinimas palaikė klaidingą nuostatą, kad moterys serga cistine kiaušidžių liga, kėlė nerimą dėl nevaisingumo ir, svarbiausia, dažnai lėmė nepagrįstą kaltės jausmą dėl augančio svorio ir kitų sveikatos problemų.

Gydytoja endokrinologė skatina atsisakyti ir kitų visuomenėje vis dar gajų mitų, su kuriais susiduria moterys: „PMKS nėra netinkamo gyvenimo būdo, persivalgymo, tingumo ar valios stokos pasekmė. Tai – daugiaveiksnė būklė, kurios raidą lemia genetinių, epigenetinių, neuroendokrininių, metabolinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Būtent dėl šių biologinių ypatybių moterims yra nepalyginamai sunkiau valdyti svorį. Kai moteris supranta, kad ji dėl to nėra kalta, nuo jos pečių nukrenta didelė emocinė našta“.

Naujas vardas PMKS – ką atskleidžia keturi svarbūs žodžiai?

Gydytoja dr. L. Zabulienė detaliai paaiškina, kodėl naujasis terminas yra kur kas tikslesnis:

• „Poliendokrininis“ parodo, kad sindromo raidą lemia sudėtingi neuroendokrininiai sutrikimai, kai persipina įvairių organų ir sistemų – pogumburio, hipofizės, antinksčių, kiaušidžių, kasos, riebalinio audinio ir kepenų – tarpusavio sąveika.
• „Metabolinis“ patvirtina, kad medžiagų apykaitos pokyčiai, tokie kaip atsparumas insulinui, yra ne ligos pasekmė ar valios trūkumo rezultatas, o įgimta, neatsiejama šios būklės dalis.
• „Kiaušidžių“ primena apie kiaušidžių funkcijos, o ne anatominės struktūros sutrikimą – pakitusią hormonų pusiausvyrą ir nereguliarų menstruacijų ciklą.
• „Sindromas“ pabrėžia, kad būklė yra itin nevienalytė. Nėra dviejų vienodų moterų istorijų – klinikinė raiška, galimų komplikacijų rizika ir gydymo poreikiai kiekvienu atveju yra labai individualūs.

Viena dažniausių reprodukcinio amžiaus moterų būklių

Pasaulyje PMKS vargina maždaug vieną iš aštuonių vaisingo amžiaus moterų – tai daugiau nei 170 milijonų realių gyvenimo istorijų. Vis dėlto net apie 70 proc. šį sutrikimą turinčių moterų apie savo būklę vis dar nežino.

Pasak gydytojos endokrinologės, šis sindromas lydi moterį visą gyvenimą, keisdamas savo veidą. Pirmieji sindromo požymiai dažniausiai pasireiškia dar paauglystėje – nereguliariomis menstruacijomis, jaunatviniais spuogais ar padidėjusiu plaukuotumu. Vėliau, reprodukciniu laikotarpiu, dažniausiai iškyla pastojimo ir vaisingumo klausimai, o vyresniame amžiuje sindromo raišką papildo augantis svoris, medžiagų apykaitos pokyčiai ir didėjanti širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

„Ši būklė kiekvienos moters gyvenime pasireiškia labai skirtingai. Vienoms pirmiausia sutrinka menstruacijų ciklas, kitas vargina sunkiai gydomi odos bėrimai ar padidėjęs plaukuotumas, trečiosios apie šią būklę sužino tik pradėjusi planuoti nėštumą. Dar kitoms pirmaisiais sindromo ženklais tampa augantis svoris, gliukozės apykaitos sutrikimai ar padidėjęs kraujospūdis. Štai kodėl pagalba moteriai turi būti visapusiška ir pritaikyta asmeniškai jai“, – atkreipia dėmesį gydytoja dr. Lina Zabulienė

Kada laikas kreiptis pagalbos?

Gydytoja doc. dr. L. Zabulienė rekomenduoja nedelsti, kol simptomai taps varginantys, ir pasikonsultuoti su specialistais pastebėjus bent kelis iš šių ženklų:

• nereguliarias arba ilgiau nei tris mėnesius išnykusias menstruacijas;
• ryškų ar sparčiai didėjantį plaukuotumą veido ar kūno srityse;
• įsisenėjusius odos bėrimus, kurių nepavyksta įveikti įprastoms kosmetikos ar gydymo priemonėms;
• be aiškios priežasties augantį ar sunkiai mažinamą kūno svorį;
• sunkumus pastoti ilgiau nei vienus metus (arba ilgiau nei šešis mėnesius, jei esate vyresnė nei 35 metų).

Laiku nustatyta diagnozė leidžia ne tik veiksmingiau valdyti simptomus, bet ir sumažinti ilgalaikę antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų komplikacijų riziką.

Matyti moterį, o ne tik tyrimų skaičius

Nors iki 2028 metų klinikinėje praktikoje pereinamuoju laikotarpiu bus naudojami abu terminai (PKS ir PMKS) ir diagnostikos principai išlieka tie patys, požiūris į gydymą ir priežiūrą jau dabar keičiasi iš esmės.

„Mūsų tikslas nėra vien sureguliuoti laboratorinių tyrimų rodiklius. Siekiame padėti moteriai išsaugoti gerą savijautą, gyvenimo kokybę, sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką ir suteikti aiškų supratimą apie savo būklę. Gydymas visada yra individualus – vienoms padeda sveikatai palanki gyvensena (pvz., Viduržemio jūros mityba, aerobinės ir jėgos treniruotės), kitoms prireikia sudėtinių kontraceptinių vaistų, metformino ar naujos kartos svorį reguliuojančių vaistų. Tačiau svarbiausia – visapusis palaikymas, apimantis ir emocinę sveikatą, nes nerimas, gilus liūdesys ar valgymo sutrikimai yra tiesiogiai susiję su tais pačiais neuroendokrininiais mechanizmais, kaip ir pats sindromas“, – aiškina dr. L. Zabulienė.

Pasak gydytojos, šiuolaikinė PMKS priežiūra – tai ne vien griežti nurodymai, o emociškai saugi, pasitikėjimu grįsta gydytojo ir pacientės partnerystė, kurioje matomas ne tik sindromas, bet ir pati moteris – jos gyvenimo istorija, patirtis ir lūkesčiai. Tai erdvė, kurioje gerbiamas ir girdimas jos balsas.

„Šiandien mes turime daugiau įrankių padėti nei bet kada anksčiau, o svarbiausia – žinias, kurios išsklaido baimes, sugrąžina pasitikėjimą savimi ir laisvę drąsiai kurti savo ateitį“, – pokalbį šiltai baigia doc. dr. L. Zabulienė.