Vaistus galima įsigyti dalimis
Pacientas turi galimybę kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) įsigyti dalimis pagal savo poreikius, finansines galimybes bei vaistų ar priemonių likutį vaistinėje. Jeigu vaistinė neturi viso reikiamo vaistų ar MPP kiekio, pacientas gali atsiimti tik tuo metu jų turimą kiekį. Likusi vaistų dalis gali būti išduodama vėliau toje pačioje arba kitoje vaistinėje, kol galioja receptas. Recepto galiojimas baigiasi tada, kai pacientas atsiima visą paskirtą kiekį arba baigiasi recepto terminas. Toks vaistų išdavimo būdas leidžia pacientams tęsti gydymą net jei vaistinėje tuo metu nėra viso reikalingo kiekio, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sutrikus sudėtinių vaistų – vaistų, kurie sudaryti iš daugiau nei vienos veikliosios medžiagos, išrašytų elektroniniuose receptuose, tiekimui, jie gali būti išduodami atskiromis veikliosiomis medžiagomis vienoje vaistinėje. Tai leidžia tęsti gydymą be naujo recepto ar jo tikslinimo vien dėl trūkstamo kiekio ar tiekimo sutrikimų.
Ką daryti, kai vaistai baigėsi, o vizito pas gydytoją dar reikia palaukti?
Jei nuolat vartojami kompensuojamieji vaistai ar MPP baigėsi, o pas mediką patekti dar nepavyksta, yra išeitis. Tam tikrais atvejais farmacijos specialistas gali išduoti vaistus ar MPP ir be naujo recepto, remdamasis ankstesniais receptų bei išdavimų duomenimis. Tokiu atveju išlaidos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau tai daroma laikantis tam tikrų sąlygų ir apribojimų, pavyzdžiui, tokiais atvejais negali būti išduodami narkotiniai ir psichotropiniai vaistai. Be to, vaistai pagal paskutinį receptą gali būti išduoti tik kartą ne ilgesniam nei 30 dienų kursui, išskyrus atvejus, kai pakuotė neardoma.
Receptas „Esant poreikiui“: kada jis išrašomas?
Tam tikrais atvejais, kai liga yra linkusi kartotis, sveikatos priežiūros specialistas gali išrašyti receptą su žyma „Esant poreikiui“. Tokie receptai gali būti išrašomi tuomet, kai recepte nurodyti vaistai vartojami ar naudojami tik atsiradus tam tikriems simptomams ar būklėms, pavyzdžiui, skausmui, migrenai ar alerginėms reakcijoms. Toks receptas galioja iki pusės metų ir gali būti panaudotas bet kuriuo metu, kai pacientui vėl pasireiškia simptomai, net jei vaistas nebuvo įsigytas per 30 dienų nuo recepto įsigaliojimo dienos.
Tai ypač patogu pacientams, kuriems svarbu gydymą pradėti kuo greičiau – vos pajutus pirmuosius ligos požymius. Tokiu atveju nereikia kiekvieną kartą kreiptis į gydytoją dėl naujo recepto ar iš anksto kaupti didelių vaistų atsargų namuose.
Vis dėlto receptas „Esant poreikiui“ išrašomas ne visais atvejais. Sprendimą dėl jo priima gydytojas ar kitas receptus galintis išrašyti sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, ligos pobūdį ir gydymo saugumą. Vaistus svarbu vartoti tik taip, kaip nurodė medikas, o simptomams stiprėjant ar pasikeitus – kreiptis į gydymo įstaigą.
Kokiam laikotarpiui galima išrašyti vaistus?
Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų 10-čiai dienų, jei liga yra ūmi, o kitais atvejais – vieno mėnesio gydymo kursui. Tik įsitikinus, kad vaistas tinkamas ir saugus, pacientui gali būti išrašomas receptas ilgesniam gydymo laikotarpiui – iki 3 ar 6 mėnesių.
Kiek išleidžiame kompensuojamiesiems vaistams?
Kompensuojamuosius vaistus ir MPP vartoja beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Per pastaruosius penkerius metus jų vartotojų skaičius išaugo 14 procentų. Tai rodo, kad šios priemonės yra svarbi kasdienio gydymo dalis.
Vaistams ir MPP kompensuoti kasmet skiriama reikšminga Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto suma – pernai tam išleista 702,6 mln. eurų. Dar 39,4 mln. eurų išleista iš valstybės biudžeto vaistų priemokoms padengti.
