Sekite 15min Google
Lietuvos kardiologų draugijos prezidento elekto dr. Roko Šerpyčio teigimu, priežasčių, kodėl sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje vis dar išlieka aukštas, yra ne viena. Vis dar nepakankamai kontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, dalis žmonių nedalyvauja prevencinėse programose, o vis didesniu iššūkiu sveikatai tampa antsvoris ir nutukimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Anot kardiologo, svarbu kalbėti ir apie šiuolaikinio gydymo bei naujų technologijų prieinamumą.
Apie tai rugsėjo 22 d. kalbėta ir JAV ambasadoje Vilniuje vykusiame renginyje, kurį surengė farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ drauge su JAV ambasada Lietuvoje. Į diskusiją susirinkę širdies ir kraujagyslių bei kitų sveikatos sričių specialistai aptarė esamas problemas ir galimus sprendimus.
Reguliuojame cholesterolį ir kraujospūdį, tačiau lieka dar vienas svarbus veiksnys
Viena pagrindinių diskusijoje išryškėjusių problemų, pasak dr. R.Šerpyčio, – nutukimas ir jo ryšys su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kardiologijoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau gerai žinomiems rizikos veiksniams, tokiems kaip padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolis, bet ir veiksniams, dėl kurių rizika išlieka net juos kontroliuojant.
Antsvoris ir nutukimas susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o kartu gali apsunkinti kitų rizikos veiksnių kontrolę. R.Šerpytis atkreipia dėmesį, kad kardiologai kasmet susiduria ir su augančiu konsultacijų bei paslaugų poreikiu, todėl, jo teigimu, nutukimo problemos nebegalima vertinti atskirai nuo širdies ir kraujagyslių sveikatos.
„Mes gydome padidėjusį cholesterolį, kraujospūdį, tačiau neretai pasiekti gerų rezultatų trukdo nutukimas. Tai yra didelė problema, todėl būtini sprendimai, kaip jį veiksmingai koreguoti“, – sako kardiologas.
Lietuvos ir ES statistika skiriasi ryškiai
Širdies ir kraujagyslių ligų mastą Lietuvoje ypač aiškiai parodo mirtingumo statistika. 2025 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė 51,3 proc. visų mirčių šalyje. Tuo metu Europos Sąjungoje 2023 m. ši ligų grupė lėmė 32,8 proc. visų mirčių.
R.Šerpytis atkreipia dėmesį ir į ankstyvą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pasak jo, Lietuvoje šis rodiklis šiek tiek didėja, kai kitose Europos šalyse stebima mažėjimo tendencija.
Todėl itin svarbu riziką pastebėti ir pradėti valdyti dar tada, kai galima užkirsti kelią ligai ar sunkioms jos komplikacijoms. Viena tam skirtų priemonių Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa. Vis dėlto 2024 m. joje dalyvavo tik 39,11 proc. tikslinės populiacijos.
Būtent menką gyventojų įsitraukimą į prevenciją R.Šerpytis įvardija kaip vieną svarbiausių spragų. Pasak jo, galimybė įvertinti riziką yra sukurta, tačiau nemaža dalis žmonių ja nepasinaudoja ir tiesiog neateina pasitikrinti.
Tai reiškia, kad dalis padidintos rizikos žmonių gali ilgą laiką nežinoti apie sveikatos problemas ir pagalbos sulaukti tik tuomet, kai liga jau būna pažengusi ar pasireiškia jos komplikacijos.
Kardiologas: turime neatsilikti nuo medicinos pažangos
Tačiau vien ankstyvos diagnostikos nepakanka – nustačius riziką ar ligą svarbu turėti galimybę ją veiksmingai gydyti. R.Šerpytis atkreipia dėmesį, kad medicinos mokslas ir technologijos juda itin sparčiai: atsiranda naujų cholesterolio kiekį mažinančių vaistų, tobulėja intervencinės procedūros ir kitos gydymo galimybės.
Tam, kad šia pažanga galėtų pasinaudoti ir Lietuvos pacientai, anot jo, būtina užtikrinti tiek vaistų, tiek procedūrų finansavimą.
R.Šerpyčio įsitikinimu, valstybės sveikatos politikoje daugiau dėmesio turėtų sulaukti ir nutukimo gydymas. Nors tam reikalingos investicijos, problemos ignoravimas taip pat turi savo kainą – nutukimas siejamas su didesniu sergamumu, ankstyvesniu mirtingumu ir prastesne gyvenimo kokybe.
„Tai nėra pigu, tačiau spręsdami nutukimo problemą galime nupirkti savo žmonėms daugiau sveiko gyvenimo metų. Dėl nutukimo didėja sergamumas ir mirtingumas, prastėja gyvenimo kokybė. Spręsdami šią problemą galime turėti sveikesnę visuomenę“, – sako kardiologas.
Europos kryptis – nuo prevencijos iki šiuolaikinio gydymo
Poreikis širdies ir kraujagyslių sveikatą vertinti kompleksiškai vis ryškiau akcentuojamas ir Europos lygmeniu. Europos Komisija yra pristačiusi „Safe Hearts Plan“ – veiksmų planą, skirtą širdies ir kraujagyslių sveikatai gerinti bei šių ligų prevencijai, ankstyvam nustatymui ir gydymui stiprinti. Jame numatytos trys pagrindinės kryptys – prevencija, ankstyvas rizikos nustatymas bei patikra, gydymas ir priežiūra.
Plane pabrėžiama, kad širdies ir kraujagyslių ligos tebėra didžiausias visuomenės sveikatos iššūkis Europos Sąjungoje. Kasmet jos nusineša apie 1,7 mln. gyvybių, o jų ekonominė našta ES viršija 282 mlrd. eurų.
Pasaulinė širdies diena, R.Šerpyčio vertinimu, yra proga ne tik dar kartą priminti žmonėms apie kraujospūdžio, cholesterolio, kūno svorio ir kitų rizikos veiksnių kontrolę. Ne mažiau svarbu, kad diskusijos apie širdies ir kraujagyslių sveikatą nesibaigtų vien raginimais rūpintis savimi, o valstybės lygmeniu virstų konkrečiais sprendimais – didesniu gyventojų įsitraukimu į prevenciją, veiksmingesne rizikos veiksnių kontrole ir šiuolaikinio gydymo prieinamumu.
