Estijos regioninės ligoninės kardiologas profesorius Margusas Viigimaa pabrėžė, kad tikrai galima įvardyti konkrečius veiksnius, kurie žmogų palaipsniui veda širdies priepuolio link, o vienas iš jų riziką padidina net tris kartus.
„Dažnai manoma, kad jei žmogus rūkė ilgą laiką, žalos padaryta tiek, kad mesti jau nėra jokios naudos. Tai – netiesa. Sveikatos rodikliai pradeda gerėti iš karto, vos tik žmogus meta rūkyti.
Per 20 minučių normalizuojasi pulsas ir kraujospūdis, per 2–12 savaičių pagerėja kraujotaka ir plaučių funkcija, o po 5–15 metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika artėja prie nerūkančiojo lygio“, – sakė dr. Margus Viigimaa.
Pasak jo, tabakas yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, o rūkymas iki trijų kartų padidina riziką patirti širdies priepuolį. Rūkymo metimas yra viena veiksmingiausių ligų prevencijos priemonių, rašo postimees.ee.
„Kai pažeidžiama kraujagyslės sienelė, pradeda kauptis cholesterolis ir formuojasi apnašos. Padėtis tampa pavojinga, kai toje vietoje susidaro kraujo krešulys, galintis užkimšti arteriją. Tai dažnai būna paskutinė ir lemiama akimirka prieš širdies smūgį“, – aiškino dr. M. Viigimaa.
Jis paminėjo neseniai Korėjoje paskelbtą tyrimą, kuriame buvo lyginami pacientai po arterijų šuntavimo operacijos. Tie, kurie metė rūkyti net po ilgo tabako vartojimo laikotarpio, turėjo geresnes prognozes nei tie, kurie rūkė toliau.
Konferencijoje kalbėjęs psichikos sveikatos centro psichiatras dr. Margus Lõokene teigė, kad per daugiau nei 20 metų jis turėjo galbūt tris pacientus, kurie kreipėsi tiesiai į jį norėdami atsikratyti nikotino priklausomybės: „Tuomet ilgesnio pokalbio metu iškildavo visai kitos problemos.“
Jis teigė, kad nerimastingi ir impulsyvūs žmonės gali būti labiau linkę tapti priklausomi nuo nikotino, tačiau nėra vienos priežasties, kodėl žmonės tampa priklausomi. „Neradome nė vieno geno, kurį būtų galima pavadinti priklausomybės genu. Skirtingi genai gali turėti skirtingą įtaką smegenų vystymuisi. Taigi jie skirtingai lemia ir tai, kaip lengvai žmogus tampa priklausomas, tačiau galiausiai priklausomybė vis tiek atsiranda dėl to, kad žmogus pabando medžiagos ir ima ją vartoti“, – sakė jis.
Pasak M. Lõokene, svarbu išsiaiškinti, kodėl žmogus pradėjo vartoti šią medžiagą. „Pirma, žmonės ieško malonumo ir kažko, kas padėtų geriau susidoroti su sunkumais. Antra, jie bando pagerinti savo savijautą. Pavyzdžiui, nikotinas yra stimuliatorius, kuris trumpuoju laikotarpiu pagerina dėmesį ir budrumą“, – sakė jis.
Pasak jo, žmonės dažnai ir toliau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, nes jos padeda jiems susidoroti su viskuo, kas šiandien vyksta aplink mus. „Pavyzdžiui, kanapės veikia raminamai. Arba filmuose matome žmones, kurie grįžta namo iš darbo ir išgeria taurę konjako. Ar tai pagrįsta? Ne. Bet žmonės vis tiek tai daro“, – pabrėžė M. Lõokene.
Pasak M. Lõokene, priklausomybė šiandien pirmiausia vertinama kaip smegenų sveikatos problema. „Smegenų lygmeniu tai yra liga, sukelianti reikšmingus neuroninių grandinių pokyčius“, – aiškino jis.
Jo nuomone, svarbu suprasti, kad priklausomybė yra progresuojanti, lėtinė ir nepagydoma liga, galinti baigtis mirtimi. „Jei žmogus nori iš tikrųjų išsivaduoti iš priklausomybės, tikslas turi būti visiškas susilaikymas“, – pabrėžė M. Lõokene.
