– Sigita, šiandien tiek daug kalbame apie cholesterolį, kad, regis, žmonės yra net kiek pasimetę, kuo tikėti. Bet pokalbį galbūt pradėkime nuo visai paprasto dalyko – ką cholesterolis veikia mūsų organizme, kam jis reikalingas?
– Cholesterolis yra medžiaga, kurią daugiausia gamina pats žmogaus organizmas – apie 80 proc. Jis yra gaminamas mūsų kepenyse, šiek tiek smegenyse ir dar kitose ląstelėse. Ir tik iki 15–20 proc. jo gaunama iš maisto. Žodžiu, tai yra natūrali mūsų organizmo medžiaga, kurią patys sintetiname.
– O kokia jo funkcija, ką jis atlieka?
– Cholesterolis sudaro apie 25 proc. smegenų, tai yra medžiaga, kuri yra kiekvienos mūsų ląstelės membranos sudėtyje. Ši medžiaga atsakinga ir už mūsų lytinių hormonų gamybą, ir už riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K – apykaitą. Cholesterolis yra būtina medžiaga tulžies rūgščių gamybai, virškinimui, šalinimui.
– Populiariai mes skirstome cholesterolį į blogąjį ir gerąjį. Kaip jie virsta tokiais? Ar tai skirtingos medžiagos, ar vis tik gerasis kažkokiu būdu virsta bloguoju?
– Apie tą blogajį ir gerąjį cholesterolį vis atsiranda naujienų, keičiama informacija. Anksčiau atrodė, kad didelio tankio cholesterolis yra neva gerasis, o mažo tankio – visas blogasis. Bet dabar yra atlikta labai daug naujų tyrimų, kad jie tarpusavyje „keičiasi informacija“ ir tikrai ne visas gerasis yra gerasis, o ne visas blogasis yra blogasis.
Sakykime, vertinant lipidogramą, reikėtų pasakyti, kad ta, kuri nustato bendrą cholesterolį, yra labai mažai informatyvi. Net ir ta, kuri parodo mažo ir didelio tankio cholesterolį – taip pat. Dažnai užmirštamas yra toks rodiklis kaip trigliceridai.
Jis irgi nustatomas ta pačia lipidograma, kai imamas kraujas dėl cholesterolio. Į trigliceridus dažnai nekreipiamas dėmesys, o tai iš elementarios bazinės lipidogramos turbūt yra pats informatyviausias rodmuo. Jis rodo gliukozės apykaitos sutrikimus ir to cholesterolio blogumą.
– Tai jei žmogus šiandien sugalvotų, kad nori sužinoti kuo išsamesnę informaciją apie savo cholesterolį, mes turime visus įrankius? Ką turime daryti? Ar vis tik yra tamsioji pusė ir dar laukiama kažkokių informatyvesnių tyrimų?
– Yra ir daug įrankių, ir daug tamsiosios pusės. Ką mes galime įsivertinti šiandien? Vertinti ne tik bendrą cholesterolį, ne tik jį skaidyti į gerąjį ir blogąjį, bet patikslinimui imti ir, pavyzdžiui, tokius tyrimus kaip Lp (a).
Tai yra daug informatyvesni tyrimai nei tiesiog lipidograma.
Tai – genetinis veiksnys, kuris tiriamas nedažnai, reikia to paprašyti. Taip pat ir ApoB, kuris rodo blogųjų dalelių kiekį. Tai yra daug informatyvesni tyrimai nei tiesiog lipidograma.
– O užtektų tiesiog pasidaryti šiuos tyrimus ir įsivertinti, ar nenukrypsta nuo normų, nustatytų ribų, ar jie reikalauja kardiologo vertinimo?
– Jei imant plačiau, aš siūlyčiau atlikti ne tik lipidogramą – įsivertinti skyliaukės funkciją, skydliaukės hormonus, kepenų funkciją, kepenų fermentus, taip pat ir vitaminą D, ar netrūksta geležies. Įsivertinti vitaminų deficitus, nes tai rodo bendrą paveikslą. Taip pat svarbu apžvelgti ir uždegiminius rodiklius, pavyzdžiui, didelio jautrumo CRB ar interleukinų faktorių.
– Kaip dažnai siūlytumėte tokį platų tyrimą atlikti, ar užtektų kartą, sakykime, per dvejus metus?
– Manau, šiais laikais, kai sakome, kad ligos jaunėja, kartą per metus atlikti tokį platų ištyrimą būtų labai geras ir protingas variantas.
– Ar gali būti gerojo cholesterolio per daug? Ar gerasis, jei jo per daug, gali tapti pavojingu?
– Gerasis cholesterolis tarsi utilizuoja tą blogąjį – veža jį į kepenis šalinimui. Taigi dar tokio dalyko, kad jo būtų per daug, nesu mačiusi, nes dažniausiai jo trūksta.
– O kaip mumyse atsiranda tas blogasis cholesterolis?
– Jis yra gaminamas mūsų organizme ir jo gamyba priklauso nuo mūsų organizmo poreikių. Paprastai kalbant, cholesterolis yra kaip statybinė medžiaga – lipoproteinų ląstelėmis jis transportuojamas visur, kur jo reikia.
Jis nusėda ten, kur jo reikia. Tarkime, jei yra kuriame nors organe pažeidimas, cholesterolio gamyba gali padidėti, nes reikia važiuoti ten tarsi taisyti. Pavyzdžiui, atsirado lėtinis uždegimas, kuris veikia kraujagysles, jose atsiranda lyg mikro įtrūkimai. Cholesterolio gamyba padidėja, nes reikia lopyti kraujagyslę, kad ji netrūktų. O organizmas kaip moka, taip lopo.
– Tai jis lopo kraujagysles tuo bloguoju?
– Iš tiesų reikėtų traukti šaknį – mažinti uždegimą, o ne cholesterolį. Nes jei yra poreikis, yra ir gamybą, o tokiomis situacijomis, cholesterolio gamyba didėja.
Jis nekyla šiaip sau, jis reaguoja į kažkokį procesą, vykstantį organizme.
Sakykime, organizme vyksta nuolatinis uždegimas – žmogus rūko arba gyvena su per dideliu spaudimu, arba valgo labai daug perdirbto maisto, angliavandenių, cukraus. Ląstelės yra nuolat žeidžiamos, pavyzdžiui, kraujagyslių sienelės. Tuomet cholesterolis yra nuolatos skatinamas gamintis, nes reikia lopyti tas pažaidas.
– O tai išeina, kad mes tam lopymui gaminame blogąjį?
– Gerasis cholesterolis yra to blogojo cholesterolio vežikas į kepenis, jis stengiasi jį pašalinti. O blogasis neturi tokios „idėjos“ būti blogas ir daryti kažką negero, bet tiesiog yra vietos, kur jo privežama labai daug, o tuomet pažaida jau yra didesnė nei lopymo nauda.
– Ką pastebite, ko žmonės vis dar nesupranta apie cholesterolį, gal yra kokių mitų, kurie vis dar vyrauja?
– Gal tai, kad žmonės mano, jog cholesterolis savaime yra kažkoks baubas, kurio daugėja jų organizme neaišku, dėl ko ir tiesiog kemša kraujagysles. Visų pirma, jei žmogus pastebi padidėjusį cholesterolį, tai yra tarsi signalas „atlikti savo technikinę apžiūrą“.
Reikia ieškoti šaknies ir priežasties – nuo ko jis padidėjo, kame reikalas, kodėl jis kyla? Jis nekyla šiaip sau, jis reaguoja į kažkokį procesą, vykstantį organizme.
