Kaip skelbiama Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ pranešime žiniasklaidai, tokie rodikliai paskatino savivaldybę imtis sisteminių sprendimų ir įgyvendinti skirtingas priemones, padedančias stiprinti vaikų burnos sveikatą nuo kūdikystės. Pristatant esamą situaciją bei sostinėje diegiamas priemones, Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras trečiadienį pakvietė į konferenciją, kurioje pristatė ir daugiau svarbių įžvalgų.
Sveikatos specialistams, švietimo atstovams, tėvams bei žiniasklaidos atstovams organizuotame renginyje daug dėmesio skirta vaikų burnos sveikatos rodiklių aptarimui, prevencijos stiprinimui skirtų iniciatyvų turinio pristatymui, specialistai dalijosi įžvalgomis bei patarimais.
Viena naujų, nuo rugsėjo mėnesio įgyvendinamų priemonių asmens sveikatos priežiūros įstaigose – šeimos gydytojų komandų konsultacija, kurios metu išdygus pirmajam dantukui bus dovanojamas ne tik pirmasis šepetėlis mažyliui, bet ir pateikiamos rekomendacijos tėvams, kaip taisyklingai valyti dantis. Dar viena nauja iniciatyva – pilotinis dantų valymo projektas dalyje Vilniaus miesto darželių, skatinantis sveikų burnos sveikatos įpročių formavimą.
Renginio metu taip pat pristatytos ir įtraukios priemonės mažiesiems: dvi profesionaliai įgarsintos pasakos „Dantukas Sveikatukas“ ir „Tingulio kaina“ bei dainelė „Dantuko šokis“, kurios žodžiai ir trukmė parinkti taip, kad dantų priežiūra vaikams taptų ne tik sveiku, bet ir smagiu įpročiu. Pasakas ir dainelę galima rasti Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ „Youtube“ ir „Spotify“ paskyrose.
Skaičiai įpareigoja ieškoti ilgalaikių sprendimų
Pasak Vilniaus miesto vicemerės Simonos Bieliūnės, nors pastarųjų metų duomenys rodo teigiamą pokytį, problema išlieka aktuali, todėl būtina ją spręsti kompleksiškai ir veikti reguliariai.
„Lietuvoje net 64,53 proc. šešiamečių turi ėduonies pažeistus dantis. Vilniuje šis rodiklis mažesnis palyginti su kitais miestais – 54,85 proc., tačiau prevencijoje iššūkių išlieka nemažai. 2024 metų tyrimo duomenimis, kritinis vaikų amžius, kai fiksuojama daugiausia burnos higienos problemų, yra 3–6 metai, todėl, akivaizdu, turime veikti dar intensyviau ir nuosekliau, sutelkdami savivaldos, sveikatos ir švietimo specialistų jėgas, edukuodami tėvus suprantamai ir įgalinančiai, o vaikus – įtraukiančiai“, – kalbėjo vicemerė S.Bieliūnė.
Vicemerė taip pat atkreipė dėmesį į struktūrines priemones: „Džiaugiuosi, kad pradėjome sistemingai diegti priemones, skirtas ilgalaikiams burnos higienos įpročiams formuoti – tai informaciniai paketai apie burnos skalavimą vandeniu po valgio, pedagogų mokymai bei edukaciniai užsiėmimai vaikams. Itin svarbu, kad į prevenciją įtraukiame ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, šeimos gydytojų komandas – jų vaidmuo neabejotinai reikšmingas, jos reguliariai susitinka su šeimomis, turi ryšį su jomis“.
Sveiki įpročiai – nuo ankstyvo amžiaus
Ankstyva prevencija ir visapusiškas bendruomenės įsitraukimas – kertiniai vaikų burnos sveikatos gerinimo elementai. Tuo įsitikinusi ir „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė. „Geri įpročiai formuojasi tada, kai bendruomenė veikia kartu – įtraukiami ne tik tėvai ir globėjai, bet ir pedagogai bei patys vaikai. Tik toks koordinuotas darbas užtikrina, kad burnos higienos įpročiai taptų nuoseklūs ir ilgalaikiai“, – pabrėžė G.Ropaitė-Beigė.
Pasak jos, biuras nuolat stebi vaikų burnos sveikatos duomenis, o naujausi tyrimai rodo, kad ypatingą dėmesį reikia skirti 3–6 metų amžiaus vaikams. „Būtent šiame amžiuje formuojasi burnos higienos įpročiai, kurie gali lydėti žmogų visą gyvenimą, todėl ankstyva prevencija yra lemiama“, – paaiškino vadovė.
Tam, kad pokyčiai būtų realūs ir tvarūs, biuro komandos pagalba Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigose diegiamos sistemingos priemonės: pedagogų mokymai, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir informacinė medžiaga tėvams. „Šios iniciatyvos jau padeda vaikams įgyti sveikus įpročius nuo ankstyvo amžiaus, o bendruomenės įsitraukimas užtikrina, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai“, – pridūrė G.Ropaitė-Beigė.
Burnos higiena prasideda nuo pirmojo dantuko
Kaip nurodo konferencijos organizatoriai, savo įžvalgomis apie vaikų burnos sveikatos ugdymą pasidalijo ir gydytoja odontologė, Vilniaus miesto tarybos narė Rasa Račienė. Ji pabrėžė, kad burnos sveikatos prevencija turi tapti prioritetine tema ir gali būti veiksminga tik tada, kai sveikatos, švietimo ir bendruomenės sektoriai veiks koordinuotai. Dėl šios priežasties kaip Sveikatos ir sporto komiteto pirmininkė ji ėmėsi telkti kolegas ir diskutuoti dėl galimų sprendimų.
„Dantų valymo įprotis, pirmiausia, turi būti tinkama tėvų atsakomybė rūpintis nuo pat pirmojo dantuko – ne tada, kai atsiranda problema. Iš savo praktinio darbo pastebiu, kad vis dar stinga žinių ar įgūdžių tinkamai tai įgyvendinti, todėl turime diegti priemones ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ankstyva rūpinimosi burnos sveikata pradžia reiškia mažiau gydymo, mažiau streso vaikui ir tėvams“, – sakė R.Račienė.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams dantys turi būti valomi du kartus per dieną, o iki maždaug 7–8 metų šį procesą visada turi prižiūrėti suaugęs. „Vaikas gali bandyti valytis pats, bet suaugusysis visada turėtų peržiūrėti ir pervalyti dantis, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra“, – aiškino gydytoja.
Ji taip pat priminė apie profilaktines apžiūras: „Net tada, kai „nieko neskauda“, vaikui būtina reguliariai lankytis pas odontologą – bent kartą per metus, o priklausant rizikos grupei – dažniau. Ankstyvas problemų aptikimas padeda užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms ateityje.“
