Sekite 15min Google
Tokios diagnostikos ir gydymo galimybės šiandien taikomos Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikoje, šiemet mininčioje veiklos dešimtmetį. Per šį laiką imunologija ir alergologija smarkiai pasikeitė – nuo vis tikslesnės molekulinės diagnostikos iki biologinės terapijos ir individualiai pacientui pritaikomo gydymo.
„Prieš dešimt metų klinikos įkūrimas buvo natūralus atsakas į sparčią imunologijos ir alergologijos mokslo pažangą. Šiandien vis geriau suprantant ligų mechanizmus, pacientams galime pasiūlyti tikslesnę diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą. Mūsų tikslas – kad naujausios mokslo žinios kuo greičiau pasiektų pacientą ir taptų realiomis diagnostikos bei gydymo galimybėmis“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Ne tik kam alergiškas, bet ir kodėl
Vienas ryškiausių pokyčių per dešimtmetį įvyko diagnostikos srityje. Klinikos Imunologijos laboratorijoje atliekamų tyrimų skaičius per šį laiką išaugo daugiau nei tris kartus, tačiau pasikeitė ne tik jų apimtys – gerokai išsiplėtė pačios diagnostikos galimybės.
Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Gradauskienė pabrėžia, kad dabar galima daug tiksliau išsiaiškinti alerginės reakcijos priežastis.
„Šiandien galima nustatyti ne tik tai, kam žmogus yra alergiškas, bet ir konkrečius alergeno komponentus, sukeliančius reakciją. Tai padeda atskirti tikrąją alergiją nuo kryžminių reakcijų, tiksliau įvertinti sunkios alerginės reakcijos riziką ir parinkti pacientui tinkamiausias rekomendacijas bei gydymą“, – sako profesorė.
Šiandien galima nustatyti ne tik tai, kam žmogus yra alergiškas, bet ir konkrečius alergeno komponentus, sukeliančius reakciją.
Tai svarbu ir tais atvejais, kai įtariama alergija vaistams. Išplėstinės diagnostikos procedūros gali padėti nustatyti konkretų reakciją sukeliantį preparatą.
Tačiau net ir patvirtinus alergiją gydymo galimybės nebūtinai baigiasi. Kai tam tikras vaistas pacientui būtinas, pagal griežtus protokolus gali būti atliekama desensibilizacija – procedūra, kurios metu sukuriama tolerancija alerginę reakciją sukeliančiam veiksniui.
„Tai gali suteikti galimybę pacientui tęsti gydymą būtinu vaistiniu preparatu arba padėti išvengti gyvybei grėsmingų alerginių reakcijų, pavyzdžiui, įsijautrinus bičių ar vapsvų nuodams“, – paaiškina prof. B. Gradauskienė.
Ligos, kurios anksčiau galėjo likti neatpažintos
Per dešimtmetį pasikeitė ir sunkių lėtinių bei retų ligų gydymas. Biologinė terapija šiandien taikoma sergant sunkia astma, atopiniu dermatitu, dilgėline ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Tobulėjant imunologiniams ir genetiniams tyrimams, atsiranda daugiau galimybių nustatyti ir pirminius, arba įgimtus, imunodeficitus. Kai kurie iš šių imuninės sistemos sutrikimų anksčiau galėdavo ilgą laiką likti nediagnozuoti. Nustačius ligą, pacientui gali būti skiriama ilgalaikė stebėsena, infekcijų profilaktika ar pakaitinis gydymas imunoglobulinais.
Klinikos vadovė pabrėžia, kad šiuolaikinė alergologija ir klinikinė imunologija jau seniai nėra vien alergijų gydymas. Imuninė sistema dalyvauja daugybėje organizmo procesų, todėl šių specialistų pagalbos prireikia ir kitų sričių gydytojams.
Vienas tokių pavyzdžių – transplantologija. Alergologai ir klinikiniai imunologai padeda vertinti recipiento imuninę būklę, imunosupresinio gydymo poveikį, infekcijų riziką ir galimas komplikacijas.
„Mūsų stiprybė yra ne viena atskira procedūra ar tyrimas, o galimybė sujungti klinikinę patirtį, laboratorinę diagnostiką ir kitų sričių specialistų kompetencijas. Sudėtingam pacientui dažnai reikia ne vieno atskiro atsakymo, o visos diagnostikos ir gydymo strategijos“, – teigia prof. B. Gradauskienė.
Per metus – daugiau kaip 10 tūkst. konsultacijų
Augant galimybėms didėjo ir pacientų srautai. Šiuo metu klinikoje per metus suteikiama daugiau kaip 10 tūkst. specializuotų konsultacijų, o daugiau kaip 2 tūkst. paslaugų suteikiama dienos stacionare.
Klinikinis darbas čia derinamas su mokslu – tiriami imuninio atsako mechanizmai, ieškoma naujų diagnostikos ir gydymo galimybių. 2022 metais Europos medicinos specialistų sąjungos ekspertai kliniką akreditavo kaip Europos alergologijos ir imunologijos centrą. Ji taip pat dalyvauja tarptautiniuose alergijos, astmos ir retų imuninių ligų tinkluose.
Nuo pirmosios medicinos disertacijos – iki molekulinės diagnostikos
Klinikos dešimtmetis šiemet sutampa su dar viena sukaktimi – Lietuvos alergologijos 100-mečiu.
Šios srities pradžia Lietuvoje siejama su vienu Kauno klinikų kūrimo iniciatorių prof. Vladu Lašu. Dar praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Kaune jis tyrinėjo anafilaksijos mechanizmus, o jo darbas „Anafilaksija“ tapo pirmąja Lietuvoje apginta medicinos mokslo disertacija.
Po šimtmečio Kaune tebetiriami tie patys sudėtingi imuninės sistemos procesai, tačiau jau visai kitomis priemonėmis – nuo molekulinės diagnostikos ir ląstelių tyrimų iki genetinių metodų bei individualizuoto gydymo. O tai, kas dar prieš dešimtmetį galėjo būti pirmiausia mokslinių tyrimų objektas, šiandien vis dažniau tampa konkrečia pagalba pacientui.
