Tam tikri vėžio tipai, kurie anksčiau dažniausiai buvo diagnozuojami vyresnio amžiaus žmonėms, dabar vis dažniau nustatomi jaunesniems nei 50 metų žmonėms.
Anksčiau šiais metais paskelbtame JAV vyriausybės tyrime buvo išnagrinėta daugiau nei du milijonai vėžio atvejų, diagnozuotų 15–49 metų žmonėms nuo 2010 iki 2019 m.
Iš 33 vėžio tipų 14 tipų atvejų skaičius augo bent vienoje jaunesnėje amžiaus grupėje, o apie 63 proc. ankstyvos stadijos atvejų pasitaikė moterims.
Visgi naujo, atskiro tyrimo ekspertai teigia, kad didžioji dalis šio padidėjimo gali būti susijusi su platesne diagnostika, o ne su tikru mirtinos ligos skaičiaus padidėjimu, rašo „Euronews“.
Žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbtoje ataskaitoje tyrėjai nagrinėjo aštuonis sparčiausiai tarp suaugusiųjų iki 50 metų dažnėjančius vėžio tipus – skydliaukės, išangės, inkstų, plonosios žarnos, storosios žarnos, gimdos kūno, kasos ir mielomos.
Jie nustatė, kad nors šių vėžio diagnozių skaičius nuo 1992 m. maždaug padvigubėjo, mirtingumas išliko stebėtinai stabilus. Tai rodo, kad užregistruotų atvejų skaičiaus padidėjimas daugiausia atspindi padidėjusį aptikimą ir perteklinę diagnozę, o ne tikrą gyvybei pavojingų ligų padidėjimą.
Pavyzdžiui, skydliaukės ir inkstų vėžio diagnozių skaičius smarkiai išaugo, tačiau mirčių skaičius atitinkamai nepadidėjo, o tai rodo, kad daugelis nustatytų atvejų galbūt niekada nesukėlė žalos.
Panašiai ir ankstyvos stadijos krūties vėžio atvejų moterims iki 50 metų padaugėjo, tačiau per pastaruosius tris dešimtmečius mirtingumas sumažėjo perpus dėl pagerėjusio gydymo.
Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Storosios žarnos bei gimdos kūno vėžio mirčių skaičius šiek tiek, bet nuosekliai didėja, o tai rodo nedidelį kliniškai reikšmingos ligos atvejų skaičiaus padidėjimą, greičiausiai susijusį su tokiais veiksniais kaip nutukimas ir mažėjantis histerektomijos dažnis.
Tyrimo autoriai visgi įspėja, kad ankstyvos stadijos vėžio kaip epidemijos vaizdavimas rizikuoja perdėti problemą ir gali turėti nenumatytų pasekmių. Nereikalingos diagnozės gali sukelti didelę emocinę, fizinę ir finansinę naštą pacientams, mat iš esmės sveiki jauni suaugusieji gali būti gydomi invaziniu būdu ir ilgai stebimi.
