KUL pirmoji Baltijos šalyse atliko naujos kartos krūtų operaciją

Operaciją atliko KUL Krūtų ligų centro vadovė dr. Agnė Čižauskaitė, bendradarbiaujant su vienu didžiausią patirtį minimaliai invazinės krūtų chirurgijos srityje Europoje sukaupusių specialistų – Lenkijos krūtų chirurgu prof. Piotru Pluta. Inovatyvi mastektomija simboliškai atlikta „Šv. Magdalenos nakties“ – moteriškumo, vilties ir bendrystės šventės, skirtos atkreipti dėmesį į krūties vėžio prevenciją ir palaikyti su liga kovojančias moteris, metu.

Naujos kartos krūtų chirurgija

Minimaliai invazinė endoskopinė poodinė mastektomija – tai operacija, kurios metu visas krūties liaukinis audinys pašalinamas išsaugant odą ir dažniausiai spenelio–areolės kompleksą. Tos pačios operacijos metu atliekama krūties rekonstrukcija silikoniniu implantu.

„Skirtingai nei atliekant įprastą mastektomiją, ši procedūra atliekama per vos 3–3,5 cm ilgio pjūvį, kuris dažniausiai paslepiamas pažasties srityje arba natūralioje pokrūtininėje raukšlėje. Dėl to ant pačios krūties nelieka matomų pooperacinių randų”, – sako KUL Krūtų ligų centro vadovė.

Jos teigimu, operacijos metu naudojama endoskopinė sistema leidžia chirurgui matyti iki penkių kartų padidintą operacinį vaizdą. Didesnis matomumas suteikia galimybę tiksliau atskirti audinių sluoksnius, kruopščiau išsaugoti kraujagysles, nervus ir natūralią atraminių raiščių sistemą.

„Iki penkių kartų padidintas vaizdas leidžia daug tiksliau išsaugoti poodinį sluoksnį, kraujagysles ir nervus, kurių nereikia šalinti. Tai reiškia geresnį estetinį rezultatą, daugiau išlikusio jautrumo ir geresnę gyvenimo kokybę po operacijos“, – pažymi A. Čižauskaitė.

KUL nuotr./A.Čižauskaitė, KUL direktorė ekonomikai ir valdymui Jūratė Grubliauskienė, pacientė Rasa, profesorius P. Pluta

Ši metodika labiausiai tinkama pacientėms, kurioms dėl krūties ligos būtina pašalinti visą liaukinį audinį, tačiau galima išsaugoti odą ir atlikti vienmomentę rekonstrukciją. Dažniausios indikacijos – patogeninės BRCA-1 ar BRCA-2 mutacijos, daugiažidininis krūties vėžys, didelės apimties ikivėžiniai ar ribinio piktybiškumo pakitimai. Taip pat situacijos, kai po krūtį tausojančios operacijos nepavyksta radikaliai pašalinti naviko arba po sisteminio gydymo pasiekiamas visiškas patologinis atsakas.

Ankstyva diagnozė leido taikyti pažangų gydymą

Pirmoji pacientė Baltijos šalyse, kuriai KUL atlikta pažangi mastektomija, – 36 metų Rasa. Moteris į gydytojus kreipėsi po profilaktinės savityros, kai pastebėjo nedidelį pakitimą krūtyje. Atlikus išsamius tyrimus, jai diagnozuotas ankstyvos stadijos dešinės krūties vėžys, o vėliau nustačius patogeninę BRCA-1 mutaciją, gydytojų konsiliumas rekomendavo abipusę poodinę mastektomiją, siekiant ne tik gydyti esamą ligą, bet ir sumažinti riziką ateityje susirgti kitos krūties vėžiu.

Operacijos metu pacientei išsaugoti spenelio–areolės kompleksai, atlikta sarginio limfmazgio biopsija ir abi krūtys atkurtos silikoniniais implantais.

„Kai gydytoja pasiūlė galimybę atlikti šią operaciją, ilgai nesvarsčiau. Man buvo svarbu pasirinkti pažangiausią gydymo būdą. Man tik 36-eri, todėl norėjosi sprendimo, kuris būtų ne tik saugus onkologiniu požiūriu, bet ir leistų išsaugoti gyvenimo kokybę bei kuo geresnį estetinį rezultatą. Kai yra galimybė pasirinkti moderniausią gydymą, norisi ja pasinaudoti“, – sako pacientė. Anot jos, ramybės suteikė ir žinojimas, kad operaciją atliks didelę patirtį sukaupusi tarptautinė komanda.

Pasak A. Čižauskaitės, Rasos istorija dar kartą primena, kokią reikšmę turi ankstyva diagnostika.

„Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo daugiau galimybių galime pasiūlyti pacientei. Ankstyva diagnostika leidžia ne tik efektyviai gydyti onkologinę ligą, bet ir taikyti pažangiausias chirurgines technologijas, kurios padeda išsaugoti geresnę gyvenimo kokybę po gydymo“, – sako gydytoja.

KUL lyderystė – atsakomybė diegti gydymo naujoves

Pasak KUL Krūtų ligų centro vadovės A. Čižauskaitės, pirmoji Baltijos šalyse atlikta minimaliai invazinė endoskopinė poodinė mastektomija nėra atsitiktinis pasiekimas – tai nuoseklaus komandos darbo, tarptautinio bendradarbiavimo ir ilgalaikės universiteto ligoninės strategijos rezultatas.

„Mūsų ligoninėje dirba didžioji dalis aktyviausių Lietuvos krūties vėžio asociacijos narių. Neatsitiktinai ši asociacija gimė būtent Klaipėdoje – ją įkūrė žmonės, siekę būti krūtų ligų gydymo lyderiais Lietuvoje. Todėl nuolat organizuojame edukacinius ir socialinius projektus, diegiame naujus gydymo metodus ir ne pirmą kartą atliekame operacijas, kurios mūsų šalyje tampa pirmosiomis. Norime nešti lyderystės vėliavą, prisiimti atsakomybę už gydymo naujoves ir rodyti pavyzdį kitiems centrams. Tai nuoseklios KUL strategijos rezultatas – mums svarbu užtikrinti, kad moderniausi krūtų vėžio gydymo metodai būtų prieinami Lietuvos pacientėms jų šalyje“, – sako gydytoja.