Listeria monocytogenes bakterijos randamos dirvožemyje, vandenyje, dumble, silose ir kt. Dažniausias infekcijos rezervuaras – infekuoti naminiai ir laukiniai žinduoliai, naminiai paukščiai ir žmonės, rašoma Manodaktaras.lt. Rečiau jų aptinkama kituose maisto produktuose, pvz., žuvies produktuose, sūriuose.
Šios bakterijos yra pakankamai atsparios išorinės aplinkos veiksniams. Jos gali daugintis 4–6 °C temperatūroje dirvožemyje, vandenyje, ant augalų, maiste. Aukštesnėje nei 62 °C temperatūroje žūva per pusvalandį.
Suvartojus užkrėsto produkto, galima susirgti salmonelioze arba listerioze. Pastarosios bakterinės ligos inkubacinis periodas – nuo 3 iki 70 dienų, dažniausiai – apie 3 savaites.
Ši infekcija pavojingiausia nėščiosioms ir naujagimiams bei asmenims su silpnesne imunine sistema, imunodeficitu bei pagyvenusiems, senyvo amžiaus žmonėms. Prieš keletą metų, 2021-aisiais, Lietuvoje, Kauno rajone užregistruotas vienas mirties nuo listeriozės atvejis.
Kokie ligos simptomai?
Patekusios į žmogaus organizmą bakterijos gali pakenkti daugelį organų, todėl ligos simptomai gali būti labai įvairūs. Gali pasireikšti tokie simptomai:
- karščiavimas,
- raumenų skausmai,
- angina,
- akių junginės uždegimas,
- limfmazgių uždegimas,
- vėmimas,
- viduriavimas.
Ilgainiui ši bakterinė liga pasireiškia smegenų ar jų dangalų uždegimu ir/ar kraujo užkrėtimu.
Užsikrečiama suvalgius netinkamai paruošto maisto
Užsikrečiama dažniausiai vartojant gyvūninį maistą be pakankamo terminio apruošimo ar jį tvarkant. Taip pat užsikrėsti infekcija galima nuo žalių daržovių ir vandens, kai į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu.
Retesni, bet galimi užsikrėtimo atvejai oro lašiniu būdu, apdorojant gyvūnines žaliavas – vilną, šerius, plunksnas.
Galimas užsikrėtimas ir per pažeistą rankų odą.
Susirgus nėščiajai, infekcija gali būti perduota ir vaisiui arba naujagimis gali gimti pirma laiko ir jam gali pasireikšti smegenų ar jų dangalų uždegimas, kraujo užkrėtimas.
Specialistai ramina: nors listeriozės sukėlėjai plačiai paplitę, tačiau žmonių imlumas šiai infekcijai nėra didelis ir labai priklauso nuo kiekvieno asmens imlumo infekcijai.
Dažniausiai registruojami sporadiniai listeriozės atvejai, išplitę per maisto produktus. Skirtingai nuo kitų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, listerijos gali daugintis ir užterštuose maisto produktuose, laikomuose šaltai.
Brandinimo metu šis sukėlėjas gali pasidauginti minkštuose sūriuose (Brie, Camembert ir pan.). Pasaulyje registruojami listeriozės protrūkiai kilę per minkštus sūrius, žalią užterštą pieną, daržoves, jau pagamintus užterštus patiekalus.
Vakcinos nuo listeriozės nėra, tačiau užsikrėtimo rizikai sumažinti ir maisto saugai užtikrinti, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai rekomenduoja:
- Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą.
- Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, kad būtų išvengta kryžminio maisto užteršimo.
- Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą.
- Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.
- Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.
- Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.
