G.Ramanausko teigimu, Seime priimti teisės aktų pakeitimai gali tapti reikšmingiausiu postūmiu viešajam sveikatos sektoriui per pastaruosius dešimtmečius.
„Pirmą kartą viešai nuskambėjo labai aiški žinia – valstybė mato viešųjų ligoninių tinklo išlaikymo prasmę. Viešasis sektorius atsiranda valstybės akiratyje kaip prioritetas. Tai strateginis pokytis, kuris leidžia tikėti, kad pagaliau bus kuriama ilgalaikė, stabili sistema, o ne gyvenama nuo vienos reformos iki kitos“, – sako G.Ramanauskas.
Pasak jo, ilgus metus regionų ligoninės veikė nuolatinio neapibrėžtumo sąlygomis – reformos keitė viena kitą, buvo mažinamos paslaugos, uždaromi skyriai, todėl tapo sudėtinga planuoti ilgalaikę įstaigų plėtrą ir pritraukti specialistus.
Viešasis sektorius – valstybės atsakomybė prieš kiekvieną žmogų
Tinklalaidėje daug dėmesio skirta viešojo ir privataus sveikatos sektorių vaidmeniui. G.Ramanauskas pabrėžė, kad šių sektorių nereikėtų supriešinti – abu yra reikalingi. Tačiau valstybės pareiga – pirmiausia yra užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas, nepriklausomai nuo savo pajamų ar gyvenamosios vietos, laiku gautų būtiną medicinos pagalbą.
„Viešasis sektorius vykdo valstybės pavestas funkcijas. Mes dirbame tam, kad žmogus gautų reikalingą pagalbą, o ne tam, kad būtų siekiama pelno. Tai nėra konkurencijos klausimas – tai valstybės atsakomybės klausimas“, – teigia G.Ramanauskas.
Anot jo, būtent todėl viešosios ligoninės užtikrina visą parą veikiančius priėmimo skyrius, skubiąją pagalbą, sudėtingų pacientų gydymą, chirurgiją, traumatologiją, akušeriją ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Tai infrastruktūra, kuri privalo veikti nepriklausomai nuo ekonominių aplinkybių ar finansinės naudos.
„Pandemija parodė, kokią reikšmę turi stiprus viešasis sektorius. Šiandien gyvename ir geopolitinių grėsmių akivaizdoje, todėl valstybė aiškiai supranta – sveikatos sistema yra nacionalinio saugumo dalis. Jos negalima vertinti vien ekonominiais rodikliais“, – aiškina G.Ramanauskas.
Pacientas negali tapti finansavimo sistemos įkaitu
Viena opiausių problemų, kurią išskyrė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas, – iki šiol galiojusi viešųjų ligoninių finansavimo tvarka. Pasak jo, ligoninės kasdien susiduria su situacijomis, kai suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyse su ligonių kasomis, tačiau už jas ne visada sulaukia apmokėjimo.
Gydytojas negali žmogui pasakyti – šiandien jūsų nebegydysime, nes baigėsi kvota.
Vis dėlto gydytojas negali atsisakyti suteikti pagalbą pacientui vien todėl, kad baigėsi finansavimo limitas.
„Gydytojas negali žmogui pasakyti – šiandien jūsų nebegydysime, nes baigėsi kvota. Mes pirmiausia gydome pacientą, o tik po to galvojame, kaip už tas paslaugas bus sumokėta. Taip viešosios ligoninės dirbo daugelį metų, prisiimdamos finansinę naštą, kuri neturėtų kristi ant gydymo įstaigų pečių“, – teigia G.Ramanauskas.
Anot jo, nauji teisės aktai leis užtikrinti, kad viešosioms ligoninėms būtų apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas. Tai ne tik sustiprins gydymo įstaigų finansinį stabilumą, bet ir leis pacientams būti tikriems, kad reikalinga pagalba bus suteikta laiku.
Stiprios regionų ligoninės – stiprūs Lietuvos regionai
Didelė pokalbio dalis buvo skirta regioninei sveikatos politikai. G.Ramanauskas įsitikinęs, kad sveikatos priežiūra yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių regionų gyvybingumą.
Jeigu miestas netenka ligoninės ar svarbiausių jos paslaugų, mažėja jo patrauklumas jaunoms šeimoms, sunkiau pritraukti gydytojus, silpnėja visa bendruomenė. Todėl regioninių ligoninių stiprinimas, anot G.Ramanausko, yra ne tik sveikatos politikos, bet ir regioninės plėtros klausimas
„Žmonės nori gyventi ten, kur jaučiasi saugūs. Jie nori žinoti, kad susirgus vaikui ar ištikus nelaimei pagalba bus šalia. Stipri ligoninė yra tokia pati svarbi miesto infrastruktūros dalis kaip mokykla, keliai ar viešasis transportas“, – dalinasi G.Ramanauskas.
Jis kaip gerą pavyzdį išskyrė Jonavą, kur savivaldybė nuosekliai investuoja į ligoninės plėtrą, modernią diagnostiką ir naujas gydymo paslaugas.
Jaunieji medikai renkasi stabilumą
Pasak G.Ramanausko, naujausi valstybės sprendimai siunčia itin svarbų signalą jauniems gydytojams, svarstantiems karjerą regionuose.
„Rezidentai šiandien klausia ne tik apie atlyginimą. Jie klausia – ar ši ligoninė gyvuos po penkerių metų? Ar verta čia kurti šeimą? Ar verta statyti namus? Jeigu valstybė aiškiai pasako, kad regioninės ligoninės yra reikalingos ir bus stiprinamos, tai tampa vienu svarbiausių argumentų jaunam specialistui pasirinkti regioną“, – sako G.Ramanauskas.
Jo teigimu, sveikatos sistemos ateitis priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo pasitikėjimo valstybe bei jos ilgalaikės strategijos.
Lietuva sveiksta tada, kai žmogus yra svarbiausias
Apibendrindamas pokalbį G.Ramanauskas pabrėžė, kad visų sveikatos sistemos pokyčių centre turi būti pacientas, o ne institucijos ar finansiniai rodikliai.
„Jeigu norime europinio lygio sveikatos apsaugos, turime suprasti, kad ji kainuoja. Tačiau investicijos į viešąją mediciną nėra išlaidos – tai investicijos į žmones, į regionus ir į valstybės saugumą. Lietuva sveiksta tada, kai viešosios ligoninės tampa valstybės prioritetu, o žmogus žino, kad jam pagalba bus suteikta tada, kada jos labiausiai reikės.“
