Ilgai gyvavęs įsitikinimas, kad insultus pirmiausia sukelia kraujagyslių susiaurėjimas ir užsikimšimas, gali būti paneigtas. Aišku, svarbu paminėti, kad kalbama tik apie tam tikros rūšies insultą.
Škotijoje atliktas didelės imties tyrimas atskleidžia, kad tam tikros rūšies insultą iš tikrųjų sukelia smulkiųjų smegenų kraujagyslių išsiplėtimas ir tempimas.
Žala, atsirandanti giliai smegenyse
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė lakunariniams insultams – išeminio insulto tipui. Lakunariniai insultai pažeidžia mažesnį smegenų plotą nei kiti insultai ir įvyksta giliai smegenyse. Šie insultai įvyksta, kai pažeidžiamos jose esančios smulkiosios kraujagyslės – šis procesas dar vadinamas smulkiųjų kraujagyslių liga.
Profesorė Joanna Wardlaw paaiškino, kad tyrimas pateikia tvirtų įrodymų, jog lakunarinį insultą sukelia ne nutukimas ar didesnių arterijų užsikimšimas, o smulkiųjų smegenų kraujagyslių liga.
Šio skirtumo supratimas yra labai svarbus, sako ji. Tai pagaliau paaiškina, kodėl įprasti gydymo būdai, pavyzdžiui, vaistai, neleidžiantys trombocitams sulipti, nėra labai veiksmingi gydant šio tipo insultą.
Išeminis insultas reiškia, kad užsikemša kraujagyslės, dėl to sumažėja kraujo tekėjimas į smegenis. Beveik 87 procentai visų insultų yra išeminiai, o kita dalis jų yra lakunariniai insultai.
Ką tiksliai tyrinėjo tyrėjai?
Žurnale „Circulation“ paskelbtame tyrime tyrėjai išanalizavo 229-ių insultą patyrusių pacientų duomenis. Iš jų 131 patyrė lakunarinį insultą, o likusieji – lengvus nelakunarinius insultus.
Tyrimo pradžioje kiekvienam dalyviui buvo atlikti įvairūs klinikiniai tyrimai ir smegenų MRT tyrimas. Vertinimai buvo pakartoti po metų. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kaip arterijų pokyčiai yra susiję su skirtingų tipų insultais. Taip pat stebėti, kaip laikui bėgant keitėsi dalyvių širdies ir kraujagyslių sveikata.
Juos ypač domino didelių arterijų susiaurėjimas, kurį gydytojai tradiciškai laikė pagrindiniu visų išeminių insultų rizikos veiksniu. Jie taip pat stebėjo mažesnių arterijų smegenyse išsiplėtimą ir pailgėjimą.
Paaiškėjo, kad kaltininkas buvo kraujagyslių išsiplėtimas
Tyrėjai netikėtai atrado, kad didelių arterijų susiaurėjimas nebuvo susijęs su lakunariniu insultu ar kokiais nors smulkiųjų kraujagyslių ligos požymiais smegenyse. Tačiau pagrindinį vaidmenį atliko smulkiųjų smegenų arterijų išsiplėtimas ir pailgėjimas. Pacientams, kurių tyrimai parodė būtent tokius pokyčius, lakunarinio insulto rizika padidėjo keturis kartus.
Tačiau pagrindinį vaidmenį atliko smulkiųjų smegenų arterijų išsiplėtimas ir pailgėjimas
Šie smulkiųjų smegenų arterijų pokyčiai taip pat buvo stipriai susiję su beveik visais kitais smulkiųjų kraujagyslių ligos požymiais. Be to, kraujagyslių išsiplėtimas buvo susijęs su daug didesne rizika patirti dar ir paslėptą, arba vadinamąjį tylųjį, insultą, rašo „Medical NewsToday“.
Tylus insultas yra nedidelio masto smegenų audinio pažeidimas, kurį sukelia sumažėjęs kraujo aprūpinimas. Šie insultai dažnai įvyksta be jokių išorinių simptomų ir pacientas gali nieko nepastebėti.
Daugiau nei ketvirtadalis pacientų patyrė paslėptus insultus net ir tais atvejais, kai jiems buvo taikomas standartinis gydymas, skirtas naujiems insultams išvengti. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad vien tik įprasti gydymo būdai ne visais atvejais gali būti geriausias pasirinkimas.
Kodėl vazodilatacija pavojinga smegenims?
Kadangi išeminį insultą sukelia sumažėjusi kraujotaka, ryšys tarp mažų arterijų išsiplėtimo ir insulto iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nelogiškas. Tyrimo autoriai siūlo kelis galimus mechanizmus savo išvadoms paaiškinti.
Viena iš galimybių yra bendras genetinis polinkis, siejantis arterijų išsiplėtimą, lakunarinį insultą ir smulkiųjų kraujagyslių ligą. Kita galima priežastis slypi fizikoje: tam tikrų arterijų išsiplėtimas ir pailgėjimas gali papildomai apkrauti kitas kraujagysles. Tai, savo ruožtu, gali sutrikdyti kraujotaką tose srityse ir tiesiogiai pažeisti kraujagyslių sieneles.
Nors platesnės kraujagyslės turėtų užtikrinti geresnę kraujotaką, išsiplėtimas iš tikrųjų rodo, kad prarastos įprastos atraminės struktūros arterijų sienelėse. Tai reiškia, kad kraujagyslės „išsitempia“ ir atsilaisvina, todėl nebegali tinkamai kontroliuoti kraujotakos. Mokslininkai mano, kad tas pats procesas vyksta ir mažiausiose smegenų arterijose.
Todėl tyrėjai mano, kad tyrime matomas didelių arterijų išsiplėtimas atspindi tai, kas vyksta ir giliai smegenyse – mažos kraujagyslės praranda elastingumą ir gebėjimą susiaurėti arba išsiplėsti pagal poreikį, kad būtų galima reguliuoti kraujotaką.
Naujos insulto gydymo kryptys
Tyrėjai mano, kad ateityje gydant pacientus, patyrusius lakunarinį insultą, reikėtų sutelkti dėmesį į smulkiųjų smegenų kraujagyslių funkcionavimo gerinimą, o ne tiesiog bandyti užkirsti kelią galimam arterijų užsikimšimui ir susiaurėjimui.
