Sekite 15min Google
Tyrimo metu iš viso rasta 341 bakterijų rūšis, kurių buvimas žarnyne yra siejamas su penkiomis skirtingomis vėžio klasėmis. Analizėje taip pat buvo atsižvelgta į kitas pacientų ligas bei demografines ir klinikines charakteristikas.
Skirtingos bakterijos buvo susijusios su skirtingų tipų vėžiu
Ankstesni tyrimai dažnai nagrinėdavo tik vieno tipo vėžį vienu metu. Mayo klinikos tyrėjai kartu tyrė daugelį vėžio rūšių, kad geriau suprastų, kurie bakterijų pokyčiai yra susiję su vėžiu, o kurie gali būti kitų sveikatos problemų pasekmė.
Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems neuroendokrininiais navikais, buvo nustatytas mažesnis kelių tipų žarnyno bakterijų, kurios paprastai laikomos naudingomis, kiekis. Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų vėžio atvejais kai kurių bakterijų, įskaitant Enterococcus faecalis, kiekis buvo didesnis, rašo „Cells“.
Įvairūs bakteriniai pokyčiai taip pat buvo aptikti, pavyzdžiui, stemplės vėžio, limfoidinės leukemijos ir daugybinės mielomos atvejais.
Šios bakterijos suteikia mokslininkams naujų užuominų tolesniems tyrimams.
Viena įdomiausių tyrimo dalių buvo susijusi su krūties ir gaubtinės žarnos vėžiu, diagnozuotu jauname amžiuje.
50 metų ir jaunesnių gaubtinės žarnos vėžiu sergančių pacientų išmatose buvo didesnis laktato ir bakterijos, vadinamos Veillonella parvula, kiekis. Ši bakterija savo gyvybiniuose procesuose naudoja laktatą. Tyrėjai mano, kad navikų gaminamas laktatas gali sukurti aplinką, kurioje V. parvula gali geriau augti, rašo „Newsweek“.
Ką tiksliai šis ryšys reiškia vėžio vystymuisi, kol kas nežinoma.
Jaunesniems krūties vėžiu sergantiems pacientams tyrėjai nustatė 64 bakterijų rūšių skirtumus.
Jų išmatose taip pat buvo mažiau tulžies rūgščių ir mažiau Clostridium scindens – bakterijos, dalyvaujančios tulžies rūgščių perdirbime organizme.
Šie rezultatai gali padėti tyrėjams geriau suprasti, kas vyksta jaunesnių krūties vėžiu sergančių pacienčių organizme.
Panašių su amžiumi susijusių bakterijų pokyčių smegenų navikuose nerasta.
Bakterijos taip pat gali būti susijusios su vėžio gydymo šalutiniu poveikiu
Vienas įdomiausių tyrimo rezultatų buvo susijęs su chemoterapiniu vaistu 5-fluorouracilu, arba 5-FU.
Pacientams, kuriems gydymo 5-FU metu pasireiškė viduriavimas, prieš pradedant gydymą buvo mažiau bakterijų genų, kurie padeda skaidyti vaistą.
Viena dėmesį patraukusi bakterija buvo Anaerostipes hadrus. Šios bakterijos gaminamas fermentas padeda skaidyti 5-FU, o jo buvimas, remiantis tyrimu, buvo susijęs su mažesne vaistų sukelto viduriavimo rizika (bakterija turėjo vadinamąjį apsauginį poveikį).
Panašaus ryšio su chemoterapiniu vaistu, vadinamu karboplatina, nerasta.
Ar ateityje būtų galima atlikti mikrobiomo tyrimą prieš pradedant gydymą nuo vėžio?
Gali būti, kad vieną dieną gydytojas, prieš pradėdamas taikyti kai kuriuos vėžio gydymo būdus, taip pat galėtų ištirti paciento žarnyno bakterijas.
Pavyzdžiui, tokia analizė galėtų padėti įvertinti, ar žmogui yra didesnė viduriavimo rizika gydymo 5-FU metu. Su vėžiu susiję bakterijų modeliai taip pat galėtų suteikti užuominų ieškant naujų biožymenų.
Šiuo metu tokie tyrimai negali būti naudojami įprastinėje medicinoje. Rezultatai pirmiausia turi būti patvirtinti didesniais tyrimais ir turi būti parodyta, kad tokia informacija iš tikrųjų padeda geriau gydyti pacientus.
Be to, ekspertai teigia, kad padrąsina tai, jog tam tikros žarnyno bakterijos yra susijusios su išgyvenamumu. Ateityje tiksliniai mikrobiomo pokyčiai gali padėti pagerinti pacientų išgyvenamumą ir sumažinti gydymo šalutinį poveikį.
Kokią išvadą galima padaryti iš tyrimo?
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų yra tas, kad tyrėjai rado 341 bakterijų rūšį, kurios buvo susijusios su įvairiomis vėžio rūšimis. Šis darbas suteikia mokslininkams tvirtą pagrindą toliau tyrinėti ryšius tarp vėžio ir žarnyno bakterijų.
Tyrimas dar neįrodo, kad kokios nors bakterijos sukelia vėžį arba kad keičiant bakterijas galima išgydyti vėžį, tačiau jis suteikia mokslininkams daug naujų užuominų, kurias galima toliau tirti.
Ateityje žarnyno mikrobiomo tyrimas galėtų padėti mums geriau suprasti vėžį, numatyti kai kurių gydymo būdų šalutinį poveikį ir tiksliau parinkti gydymą.
