Jau daugelį metų sveikatos specialistai ragina žmones dienos metu kuo mažiau sėdėti. Tačiau žurnale „PLOS Medicine“ paskelbtame tyrime teigiama, kad gerokai svarbiau nei bendras sėdėjimo laikas yra tai, kaip dažnai ir kokio ilgio pertraukas darome.
Paaiškėjo, kad reguliarus sėdėjimo nutraukimas judesiu yra susijęs tiek su mažesne vėžio išsivystymo rizika, tiek su mažesne mirties nuo vėžio rizika.
Ilgas sėdėjimas be pertraukų apkrauna organizmą
Sėslus gyvenimo būdas apibrėžiamas tokiu, kai daug laiko praleidžiama sėdint, gulint ar būnant pasilenkus, sunaudojant labai mažai energijos. Toks gyvenimo būdas siejamas su daugybe sveikatos problemų, įskaitant:
- II tipo diabetu;
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- įvairiomis vėžio formomis;
- didesne priešlaikine mirties rizika.
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar vėžio riziką lemia tik bendras sėdėjimo laikas, ar reikšmės turi ir tai, kaip dažnai sėdėjimas nutraukiamas judėjimo pertraukėlėmis.
Tam jie išanalizavo daugiau kaip 91 tūkst. Jungtinės Karalystės gyventojų duomenis. Tyrimo dalyviai vieną savaitę nešiojo fizinio aktyvumo monitorius, o vėliau jų sveikata buvo stebima net 12 metų, rašo „Medical News Today“.
Tyrėjai sėdėjimo įpročius suskirstė į dvi kategorijas:
- Ilgas sėdėjimas – bent 30 minučių nepertraukiamo sėdėjimo be jokios judėjimo pertraukos.
- Pertraukiamas sėdėjimas – sėdėjimas buvo reguliariai nutraukiamas trumpais judesiais.
Rezultatai parodė, kad ilgas nepertraukiamas sėdėjimas buvo susijęs su didesne vėžio ir mirties nuo vėžio rizika, ypač kalbant apie su nutukimu ir II tipo diabetu siejamus vėžio atvejus.
Kiekviena papildoma ilgo sėdėjimo valanda buvo susijusi su maždaug 9–10 proc. didesne mirties nuo vėžio rizika.
Net trumpos pertraukos nuo sėdėjimo gali padėti
Tyrimas parodė, kad judėjimo pertraukėlių nauda priklausė nuo jų trukmės ir intensyvumo. Tačiau net ir trumpos pertraukos nuo sėdėjimo buvo susijusios su mažesne mirtingumo nuo vėžio rizika.
Pavyzdžiui, tyrėjai nustatė, kad:
- vieną valandą ilgo sėdėjimo pakeitus lengvu fiziniu aktyvumu, mirtingumo nuo vėžio rizika buvo apie 12 proc. mažesnė;
- penkias minutes ilgo sėdėjimo pakeitus intensyviu fiziniu aktyvumu, mirtingumo nuo vėžio rizika buvo apie 22 proc. mažesnė.
Judėjimo pertraukėlės apėmė, pavyzdžiui, vaikščiojimą, namų ruošos darbus ir intensyvesnį fizinį aktyvumą.
Koks dar teigiamas judėjimo pertraukėlių poveikis sveikatai?
Pasak tyrimą komentavusių medicinos ekspertų, nuolatinis sėdėjimas gali neigiamai paveikti organizmą keliais būdais:
- Skatina nutukimą. Riebalinio audinio perteklius sukelia lėtinį uždegimą organizme, kuris yra vienas iš vėžio rizikos veiksnių.
- Veikia hormonų pusiausvyrą. Tai gali padidinti hormonams jautrių vėžio rūšių, pavyzdžiui, krūties vėžio, riziką.
- Silpnina organizmo apsaugines funkcijas. Reguliarios judėjimo pertraukėlės gali sustiprinti organizmo antioksidacinę apsaugą ir padėti sumažinti uždegiminius procesus.
Vienas iš tyrimą komentavusių onkologų, dr. Davidas Yasharas rekomenduoja atsistoti bent kas 15 minučių – net jei tik tam, kad išgertumėte stiklinę vandens ar kelias minutes pasivaikščiotumėte.
Net ir reguliarios, vos kelių minučių trukmės judėjimo pertraukėlės darbo ar mokymosi metu gali būti svarbesnės ilgalaikei sveikatai nei manyta anksčiau. Nors tai buvo stebėjimo tyrimas ir jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, rezultatai rodo, kad ilgų sėdėjimo laikotarpių nutraukimas gali būti paprastas ir lengvai pritaikomas būdas sumažinti riziką sveikatai.
