Nagas pakito, skauda, o problema kartojasi: kur slypi tikrosios priežastys?

Įaugęs ar pakitęs nagas dažnai atrodo kaip lokali problema: skauda – vadinasi, reikia sutvarkyti nagą, pakito spalva – tikriausiai grybelis. Tačiau klinikinėje podologijoje vien simptomo ne visada pakanka. Svarbu suprasti, kodėl problema atsirado, kas ją palaiko ir kada į pagalbą verta pasitelkti kitą specialistą.
google Sekite 15min Google
Nagas pakito, skauda, o problema kartojasi: kur slypi tikrosios priežastys?
Nagas pakito, skauda, o problema kartojasi: kur slypi tikrosios priežastys? / „REVÙ CLINIC“ nuotr.

„Man svarbu ne tik tai, ką šiandien galime padaryti su nagu, bet ir suprasti, kodėl problema atsirado. Kartais būtent atsakymas į šį klausimą padeda išvengti jos pasikartojimo“, – sako podologė Ina Gruzdeva, REVÙ CLINIC klinikinės podologijos padalinio vadovė.

Įaugęs nagas – ne visada tik netinkamo kirpimo pasekmė

Su įaugusiu nagu galima susidurti įvairiais gyvenimo etapais. Jo atsiradimui įtakos gali turėti nago ir aplinkinių audinių individualios savybės, netinkamas kirpimas, spaudžianti avalynė ar pasikartojanti pirštų trauma. „Per trumpai nukirptas nagas ar giliai iškirpti jo kampai gali traumuoti aplinkinius audinius. Tačiau būtų per paprasta kiekvieną įaugusį nagą paaiškinti vien netinkamu kirpimu“, – teigia podologė.

„REVÙ CLINIC“ nuotr./Podologė Ina Gruzdeva
„REVÙ CLINIC“ nuotr./Podologė Ina Gruzdeva

Todėl vertinant kiekvieną situaciją svarbu atsižvelgti ne tik į nago plokštelę, bet ir į aplinkinius audinius, avalynę, fizinį krūvį bei tai, ar problema kartojasi. Pasikartojančiais atvejais gali būti svarbu įvertinti ir pėdos funkciją – kaip žmogus remiasi į pėdą, juda ir paskirsto krūvį.

Kai problemą sprendžia ne vienas specialistas

„Pėda yra neatsiejama visos žmogaus judėjimo sistemos dalis – tai mūsų atramos pagrindas, kuris kiekviename žingsnyje priima kūno svorį, prisitaiko prie paviršiaus ir perduoda krūvį aukštyn visai judėjimo grandinei. Todėl vertindami žmogų žiūrime ne tik į vietą, kurioje jis jaučia problemą, bet ir į tai, kaip funkcionuoja visa sistema – kaip pėda remiasi į pagrindą, kaip pasiskirsto apkrova, kaip juda pirštai, čiurna, kelis ir klubas. Svarbi ne tik pėdos forma, bet ir jos gebėjimas judėti, prisitaikyti prie apkrovos bei stabilizuoti kūną. Pėdos funkcija glaudžiai susijusi su čiurnos, kelio ir klubo judesiais, dubens padėtimi bei viso kūno laikysena. Jei vienoje šios grandinės dalyje judesys yra ribotas ar pakitęs, kūnas dažnai ieško kompensacijos kitur. Kai nagų problema kartojasi, verta įvertinti, ar tam tikri judėjimo, pėdos funkcijos ar apkrovos ypatumai nuolat nesukuria papildomo spaudimo toje pačioje vietoje“, – sako kineziterapeutas–osteopatas Darius Paknys.

„REVÙ CLINIC“ nuotr./Kineziterapeutas–osteopatas Darius Paknys
„REVÙ CLINIC“ nuotr./Kineziterapeutas–osteopatas Darius Paknys

Pasak specialisto, tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui, susiduriančiam su įaugusio nago problema, būtina kineziterapeuto konsultacija. Tačiau jei problema kartojasi, verta pažvelgti plačiau – įvertinti pėdos funkciją, atramos bei krūvio pasiskirstymą ir žmogaus judėjimo įpročius.

Būtent tokiais atvejais atsiskleidžia tarpdisciplininio darbo svarba – vienas iš REVÙ CLINIC klinikinės podologijos centro išskirtinumų. Podologas gali įvertinti nago ir aplinkinių audinių būklę, kineziterapeutas–osteopatas – pėdos funkciją, judėjimą ir apkrovos pasiskirstymą, o gydytojas dermatologas – odos bei nagų būkles. Toks specialistų bendradarbiavimas leidžia problemą vertinti kompleksiškai – ne tik spręsti esamą situaciją, bet ir ieškoti galimų jos pasikartojimą skatinančių veiksnių.

Pakitęs nagas dar nereiškia grybelio

Pageltęs, sustorėjęs, trupantis ar nuo nago guolio atsiskyręs nagas gali būti grybelinės infekcijos požymis, tačiau panašius pokyčius gali sukelti ir dažnai pasikartojanti trauma, mechaninis spaudimas, lėtinės odos ar nagų ligos. Todėl pakitusio nago išvaizda savaime nepatvirtina grybelio išvados. Kai kyla abejonių, priežasčiai nustatyti gali būti atliekami išsamūs tyrimai.

„Nago išvaizda gali padėti įtarti grybelį, tačiau vien jos šiai išvadai ne visada pakanka. Panašiai gali atrodyti ir kitos nagų būklės ar pažeidimai, todėl svarbu nuodugniai įvertinti visą situaciją. Kai kyla abejonių dėl diagnozės, naudojama apžiūra dermatoskopu arba dažnai atliekami nagų ar odos nuogramdų pasėlio tyrimai, siekiant nustatyti tikslią rūšį, kad būtų galima taikyti sisteminį sprendimą. Tiksliai nustačius problemos priežastį galima parinkti tinkamą gydymą“, – sako dermatologė Živilė Bolevičienė.

„REVÙ CLINIC“ nuotr./Dermatologė Živilė Bolevičienė
„REVÙ CLINIC“ nuotr./Dermatologė Živilė Bolevičienė

Savarankiškas gydymas gali užsitęsti

Su panašia situacija podologai susiduria ir kasdienėje praktikoje: klientai į kabinetą neretai ateina jau išbandę įvairias priešgrybelines priemones, nors tokia būklė nebuvo patvirtinta.

„Praktikoje sutinku žmonių, kurie kelis, o kartais net keliolika metų bando nagų problemą spręsti savarankiškai – keičia vieną priemonę kita, nors tikroji nago pakitimo priežastis taip ir lieka neišsiaiškinta. Vien nago išvaizdos nepakanka priežasčiai nustatyti, todėl svarbi ir išsami individuali istorija. Pirmas žingsnis turėtų būti ne dar viena priemonė, o profesionalus būklės įvertinimas – svarbu suprasti, su kokia problema susiduriame, ir tik tada sudaryti tikslingą veiksmų planą. Tai gali sutaupyti ne tik kliento laiką, bet ir padėti išvengti nereikalingų išlaidų neveiksmingoms priemonėms.“, – sako REVÙ CLINIC podologė Ana Bunkė.

Jos teigimu, svarbiausia ne kuo greičiau nusipirkti priemonę, o pirmiausia suprasti, ką iš tiesų reikia gydyti ar koreguoti.

„REVÙ CLINIC“ nuotr./Podologė Ana Bunkė
„REVÙ CLINIC“ nuotr./Podologė Ana Bunkė

Rezultatui reikia laiko

Net ir pasirinkus tinkamą priežiūros taktiką, rezultatas ne visada matomas iš karto. Kojų nagai auga lėtai, todėl jų būklės pokyčiams įvertinti reikia laiko. Svarbus ir paties žmogaus įsitraukimas – tinkama priežiūra, higiena, avalynė bei specialisto rekomendacijų laikymasis.

Pasak I. Gruzdevos, podologijoje svarbus ne vien procedūros rezultatas, bet ir bendras požiūris į klientą. „Kartais žmogui pakanka podologo pagalbos. Kitais atvejais prireikia gydytojo, kineziterapeuto ar kito specialisto. Kiekvienas jų savo kompetencijos ribose padeda atsakyti į skirtingus klausimus. Man būtent tai ir yra klinikinės podologijos esmė – matyti ne tik nagą, bet ir žmogų, kuriam ši problema atsirado“, – teigia I. Gruzdeva.

„REVÙ CLINIC“ nuotr./„REVÙ CLINIC“ Klaipėda
„REVÙ CLINIC“ nuotr./„REVÙ CLINIC“ Klaipėda

REVÙ CLINIC lazerinės dermatologijos klinika savo veikloje derina investicijas į šiuolaikines medicinos technologijas ir skirtingų sričių specialistų kompetenciją. Klinika pirmoji Lietuvoje pristatė tokius įrenginius kaip BTL EMFACE, EMSCULPT NEO, Morpheus8 Max, Lumecca Max, naujos kartos „UltraFormer 4 MPT“, „Fotona“ Aleksandrito lazerius bei ONDA Plus Coolwaves, o viena pirmųjų Baltijos šalyse pradėjo teikti BBL HEROic AI ir Volnewmer procedūras. Šiandien REVÙ CLINIC veikia keturiuose padaliniuose Lietuvoje, taip pat turi klinikas Latvijoje ir Vokietijoje. Naujajame klinikinės podologijos centre technologijos yra tik viena visumos dalis – ne mažiau svarbi skirtingų specialistų komanda, leidžianti į kliento problemą pažvelgti kompleksiškai ir, kai reikia, sujungti podologo, gydytojo, kineziterapeuto ar kitų specialistų kompetencijas. REVÙ CLINIC klinikinės podologijos centrus rasite Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.