Sekite 15min Google
Kas keičiasi
Šiandien susirgusiam darbuotojui pirmąsias dvi ligos dienas apmoka darbdavys, ne mažiau kaip 62,06 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos išmoką moka „Sodra“. Nuo darbdavio mokamos išmokos išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, bet PSD įmoka neišskaičiuojama.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlo tai pakeisti: nuo 2027 m. liepos 1 d. šioms išmokoms taikyti 6,98 proc. PSD įmoką. Ministerijos argumentas – solidarumas. „Sodros“ mokamoms išmokoms PSD jau taikoma, todėl tvarka esą būtų vienoda visiems. Papildomai planuojama surinkti 8 mln. Eur.
Kiek tai kainuos jums
Paimkime darbuotoją, kuris uždirba 1 500 Eur „ant popieriaus“. Jei darbdavys moka minimalią išmoką, už vieną ligos dieną jis gaus apie 44 Eur, už dvi – apie 89 Eur. Nauja PSD įmoka iš šios sumos atims dar apie 6 Eur. Skaičiuoju apytiksliai, imdama vidutiniškai 21 darbo dieną per mėnesį.
Šeši eurai – ne katastrofa. Katastrofa yra logika, kuria jie renkami.
Fondas, kuris negali išleisti savo pinigų
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas 2027 m. pradžioje turėtų siekti beveik 873 mln. Eur. Per metus jį numatoma papildyti dar 103,1 mln. Eur, iš jų 100 mln. Eur sudarys augančios fondo pajamos. Tai beveik 13 kartų daugiau, nei planuojama surinkti iš sergančiųjų.
Šeši eurai – ne katastrofa. Katastrofa yra logika, kuria jie renkami.
Ar tie pinigai naudojami? Rezervo naudojimas griežtai ribojamas. Tuo pat metu jau pirmąjį šių metų ketvirtį ligoninėms pritrūko 40 mln. Eur sumokėti už jau suteiktas viršsutartines paslaugas. Gydymo įstaigos nežinojo, ar sulauks apmokėjimo už pacientus, kuriuos jau gydė.
Taigi fondo taupyklėje guli beveik milijardas, ligoninėms trūksta pinigų už atliktą darbą, o naujų pajamų ieškoma sergančiojo išmokoje.
„Kišenės ant švarko“
Kodėl taip yra, šių metų gegužės 11 d. Seimo Sveikatos reikalų komitete atvirai paaiškino tuometis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, šalies „fiskalinį tvarumą riboja išlaidos, o ne deficitas“: su Europos Komisija suderinta, kiek gali augti visos valstybės išlaidos. Rezervą ministras apibūdino taip: „Tai yra kaip skirtingos kišenės ant mūsų švarko.“ Vienoje pinigų daugiau, kitoje trūksta, tačiau „bendros sumos tai nekeičia“.
Tačiau PSD įmoka nėra eilinis mokestis. Tai tikslinė įmoka: žmogus ją moka už savo sveikatos priežiūrą. Sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnis aiškiai nustato, kam gali būti naudojamos fondo lėšos. Biudžeto „kišenių“ balansavimo tarp jų nėra.
Jei surinktų pinigų išleisti sveikatai negalima dėl bendrų išlaidų ribų, papildomi 8 mln. Eur nepagerins nė vienos paslaugos. Jie tik padidins rezervą.
Ką verta žinoti jau dabar
Įstatymas nustato tik minimalią išmoką už pirmąsias dvi ligos dienas – 62,06 proc. Darbdavys gali mokėti ir daugiau, iki 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Verta pasidomėti, kas numatyta jūsų darbo sutartyje, darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje.
Jei surinktų pinigų išleisti sveikatai negalima dėl bendrų išlaidų ribų, papildomi 8 mln. Eur nepagerins nė vienos paslaugos.
Kartu verta užduoti kelis klausimus.
Jei fondas negali išleisti to, ką jau surinko, kam jam dar 8 mln. Eur iš sergančiųjų?
Kada tikslinė įmoka virsta tiesiog dar viena kišene ant valstybės švarko?
Jei pinigai iš visų kišenių skaičiuojami kaip viena suma, kodėl įmokos renkamos kaip tikslinės?
Ir svarbiausia – ar tai, ką kas mėnesį mokate už savo sveikatą, tikrai skiriama jūsų sveikatai?
