Nuo vėžio iki retų ligų gydymo: Lietuvoje kaupiamas „turtas“, kuris gali išgelbėti gyvybes

Lietuvos biobankų tinklo valdybos pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras sako, kad šiandien svarbiausias uždavinys – ne tik kaupti mėginius, bet ir užtikrinti, kad jie būtų efektyviai naudojami mokslui bei tarptautiniam bendradarbiavimui.

Apie biobankų reikšmę šiuolaikinei medicinai, Lietuvos vietą tarptautinėje mokslo bendruomenėje, personalizuotos medicinos perspektyvas ir svarbiausius Lietuvos biobankų tinklo tikslus kalbamės su Santaros klinikų direktoriumi akademinei veiklai, Lietuvos biobankų tinklo valdybos pirmininku dr. Justu Nugaru.

VUL Santaros klinikų nuotr./Dr. Justas Nugaras

– Kas yra Lietuvos biobankų tinklas? Kiek Lietuvoje yra biobankų ir kam jie reikalingi?

– Biobankai – tai specializuotos biologinių mėginių ir su jais susijusių sveikatos duomenų saugyklos. Jose kaupiami kraujo, audinių ir kiti biologiniai mėginiai, kurie, gavus žmogaus sutikimą, naudojami biomedicininiams moksliniams tyrimams, naujiems diagnostikos ir gydymo metodams kurti bei personalizuotos medicinos plėtrai.

Lietuvoje šiuo metu veikia aštuoni licencijuoti biobankai, kuriuose kaupiami sveikų žmonių ir įvairiomis ligomis sergančių pacientų biologiniai mėginiai bei su jais susiję sveikatos duomenys. Biobankai veikia universitetuose, universitetinėse ligoninėse ir mokslinių tyrimų institucijose, o kartu sudaro Lietuvos biobankų tinklą. Šio tinklo tikslas – koordinuoti biobankų veiklą, užtikrinti bendrus prioritetus ir atstovauti Lietuvai tarptautinėje Europos biobankų infrastruktūroje BBMRI-ERIC.

Biobankų veiklos pagrindas – laisvas ir informuotas paciento sutikimas. Tik žmogui sutikus, biobanke gali būti kaupiami jo biologiniai mėginiai ir su jais susiję sveikatos duomenys. Vėliau, tik gavus bioetikos komitetų pritarimą, šie nuasmeninti mėginiai ir duomenys gali būti naudojami moksliniams tyrimams.

Ne mažiau svarbus biobankų privalumas – ilgalaikis mėginių kaupimas ir standartizuoti darbo metodai. Visi mėginiai surenkami, apdorojami ir saugomi pagal vienodus kokybės reikalavimus, todėl skirtingų tyrimų rezultatus galima patikimai palyginti. Ilgainiui sukaupiamos didelės biologinių mėginių kolekcijos, kurios ypač svarbios tiriant retas ligas – tik turint pakankamą mėginių skaičių galima gauti moksliškai patikimus rezultatus.

Svarbu pabrėžti, kad biobankai nėra tas pats, kas audinių bankai. Audinių bankuose saugomi audiniai (ragena, kaulinis audinys ir pan.) panaudojami ligoms gydyti – transplantuojami pacientams. Biobankų paskirtis kita – jie kaupia biologinius mėginius mokslui, kad ateityje būtų galima geriau suprasti ligas, kurti naujus vaistus ir gydymo metodus.

– Kokie biobankai veikia Lietuvoje?

– Klinikiniai biobankai kaupia pacientų biologinius mėginius – kraują, audinius, navikų mėginius ir kitą biologinę medžiagą, paimtą gydymo ar diagnostikos metu, pacientui sutikus. Šie mėginiai kartu su susijusiais klinikiniais duomenimis naudojami biomedicininiams tyrimams, padedantiems geriau suprasti ligas, ieškoti naujų diagnostikos ir gydymo metodų bei plėtoti personalizuotą mediciną. Vieni didžiausių klinikinių biobankų Lietuvoje veikia Santaros klinikose, kuriose jau nuo 2018-ųjų kaupiami pirmieji mėginiai.

Šiuo metu Santaros klinikų Biobanko veikloje dalyvauja daugiau nei 17 000 asmenų, iš kurių saugoma daugiau nei 200 000 skirtingų mėginių. Biobankuojami hematologinėmis, onkologinėmis, neurologinėmis, infekcinėmis ir kitomis ligomis sergančių pacientų mėginiai ir duomenys. Standartizuotos ir gerai aprašytos kolekcijos suteikia galimybę Santaros klinikoms bendradarbiauti ir vykdyti bendrus projektus su garsiausiais moksliniais centrais visame pasaulyje, pavyzdžiui, Trinity College Dublin, MD Anderson vėžio centru, Mayo klinika ir kitais.

Populiacinis biobankas veikia kitu principu – jame kaupiami sveikų savanorių biologiniai mėginiai ir sveikatos duomenys. Šios kolekcijos leidžia mokslininkams palyginti sveikų ir sergančių žmonių biologinius ypatumus, nustatyti ligų rizikos veiksnius ir geriau suprasti, kaip ligos vystosi. Lietuvoje populiacinį biobanką plėtoja Vilniaus universitetas.

Abi biobankų rūšys papildo viena kitą: klinikiniai biobankai padeda tirti konkrečias ligas, o populiacinis biobankas suteikia galimybę jas palyginti su sveikų žmonių duomenimis, analizuoti rizikos ar prevencinius veiksnius. Būtent toks palyginimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės biomedicinos ir personalizuotos medicinos pagrindų.

VUL Santaros klinikų nuotr./Biobanko mėginiai

– Kodėl Lietuvai reikalingas bendras biobankų tinklas?

– Biobankams tik susikūrus, pirmiausia, didžiausias dėmesys buvo skirtas infrastruktūrai – kaip surinkti mėginius, kaip juos saugoti, kokius standartus taikyti. Dabar svarbiausia, kad visi biobankai dirbtų kaip vienas tinklas.

Turime vadovautis tais pačiais kokybės, etikos ir duomenų apsaugos principais, taikyti vienodus mėginių paruošimo metodus, standartizuotai rinkti duomenis, aiškiai žinoti, kokias kolekcijas turime, ir galėti jomis saugiai dalytis su mokslininkais Lietuvoje bei užsienyje. Tik taip galime visapusiškai dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose ir kurti didesnę vertę mokslui.

– Kokią naudą iš to gauna Santaros klinikos ir kodėl Lietuvai svarbu būti Europos biobankų bendruomenės dalimi?

– Santaros klinikos yra sukaupusios vieną didžiausių biologinių mėginių kolekcijų Lietuvoje, saugojami įvairūs mėginiai – nuo kraujo komponentų iki navikų audinių. Tačiau šiandien svarbiausia jau ne vien tai, kiek mėginių turime, o kaip juos panaudojame mokslui ir kaip juos įtraukiame į tarptautinius tyrimus.

Net ir būdami nedidelė valstybė galime daug prisidėti. Bendradarbiavimas niekada nebūna vienpusis – kiek įdedi pastangų, tiek gauni naudos. Tarptautiniai tinklai leidžia mokytis iš kolegų, dalytis patirtimi ir kartu kurti naujas žinias. Be to, skirtingų šalių gyventojų genetinės ir biologinės savybės nėra visiškai vienodos, todėl kiekvienos šalies indėlis yra svarbus.

– Kurios sritys šiuo metu yra labiausiai pažengusios Lietuvos biobankuose?

– Didžiausias įdirbis sukauptas hematologijos ir onkologijos srityse. Vėžio tyrimuose jau dabar naudojami mėginiai ir duomenys, sukaupti Lietuvos biobankuose. Pavyzdžiui, Santaros klinikose buvo atliktas tyrimas, kurio metu analizuoti kraujo ligomis sergančių pacientų kraujo mėginiai, kad būtų galima teikti rekomendacijas, kada šiai jautriai pacientų grupei yra reikalinga skiepytis nuo COVID-19 ligos.

Kitose srityse procesai dar tik formuojasi. Vienas svarbiausių uždavinių artimiausiu metu – nuspręsti, kokių kolekcijų Lietuvai reikia labiausiai, kurios ateityje galėtų turėti didžiausią mokslinę vertę ir kuriose srityse galime būti konkurencingi tarptautiniu mastu.

– Ar Lietuvos mokslininkai domisi ir naudojasi biobankų galimybėmis?

– Dažniausiai mokslininkai turi konkretų mokslinį klausimą ir ieško, ar jau egzistuoja reikalinga kolekcija. Kitiems mokslininkams dar reikia parodyti biobankų galimybes. Todėl svarbi mūsų užduotis yra aktyviau pristatyti infrastruktūrą ir technologinius sprendimus, kad atsirastų daugiau naujų idėjų ir tyrimų.

Medicinoje dažniausiai matau dvi pagrindines mokslininkų motyvacijas. Viena – karjeros siekis, kita – smalsumas. Santaros klinikose stengiamės skatinti būtent tuos žmones, kuriuos į mokslą veda smalsumas. Biobankai tokiems tyrėjams suteikia labai geras galimybes ieškoti atsakymų į sudėtingus medicinos klausimus.

– Kodėl žmonės turėtų sutikti, kad jų biologiniai mėginiai būtų naudojami mokslui ir ar visuomenė supranta biobankų svarbą?

– Dažnai manoma, kad tokios temos kaip genomas, dirbtinis intelektas ar biobankai žmonėms yra pernelyg sudėtingos. Tačiau mūsų patirtis rodo ką kita. Kai pristatėme Lietuvos genomo projektą, visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimas buvo labai didelis. Manau, kad žmonėms iš tiesų įdomios pažangios technologijos ir ateities medicina, tik apie jas reikia kalbėti suprantamai. Svarbiausia suprasti, kad kalbame ne apie papildomas intervencijas žmogui, o apie galimybę jau paimtą biologinę medžiagą panaudoti mokslo pažangai.

Džiaugiamės, kad dažniausiai žmonės sutinka prisidėti prie biobanko veiklos, vedami altruistiškų idėjų, suprasdami, kad patys tiesioginės naudos artimiausiu laikotarpiu negaus, bet gali būti esminė grandis pasiekti geresnių išeičių kitiems pacientams.

– Koks ryšys tarp biobankų ir personalizuotos medicinos?

– Biobankai yra viena svarbiausių personalizuotos medicinos dalių. Be kokybiškai sukauptų biologinių mėginių ir duomenų negalime nei kurti, nei taikyti individualizuotų gydymo metodų.

Kitaip tariant, personalizuota medicina prasideda nuo galimybės suprasti, kuo vienas pacientas skiriasi nuo kito. Būtent tam reikalingi biobankai.

– Kokius svarbiausius uždavinius matote tapęs Lietuvos biobankų tinklo valdybos pirmininku?

– Pirmiausia reikia stiprinti koordinavimą. Šiandien Lietuvoje turime nemažai skirtingų biobankų, tačiau būtina aiškesnė bendra strategija – kokius mėginius ir kolekcijas kaupiame, kaip dalijamės duomenimis ir kaip visa tai pristatome tarptautinei bendruomenei.

Taip pat labai svarbu integruoti biologinius mėginius su sveikatos duomenimis. Lietuva turi aukštą sveikatos sistemos skaitmenizacijos lygį, todėl galime sukurti itin vertingas kolekcijas, kurios būtų patrauklios tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams.

Galutinis tikslas paprastas – kad Lietuvos kolekcijos būtų geriau matomos, aktyviau naudojamos ir kurtų didesnę vertę pacientams, mokslui bei visai sveikatos sistemai.