Sekite 15min Google
Mokslininkai išbandė arginino papildus su pelėmis ir nustatė, kad didėjant arginino kiekiui mažėjo vėžinių navikų, o virusinių infekcijų eiga tapo lengvesnė, rašo Medical news today.
Kadangi argininas yra palyginti nebrangus, mokslininkai tikisi, jog ateityje jis galėtų tapti nebrangiu esamų gydymo būdų papildymu – žinoma, jei šiuos rezultatus patvirtintų tyrimai su žmonėmis.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Cell“.
Kaip argininas gali veikti imuninę sistemą?
Argininas yra aminorūgštis, kurios gausu baltyminguose maisto produktuose: mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, riešutuose ir ankštiniuose.
Aminorūgštys dažnai vadinamos baltymų „statybinėmis medžiagomis“. Argininas taip pat svarbus imuninei sistemai, kraujotakai, žaizdų gijimui ir kitiems organizmo procesams.
Dalį arginino organizmas pasigamina pats, dalį gauna su maistu. Tačiau sergant vėžiu ar virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, COVID-19, jo kiekis organizme gali sumažėti.
Tokios būklės gali aktyvinti imunines ląsteles, gaminančias fermentą arginazę, kuris skaido argininą.
Naujojo tyrimo autoriai norėjo išsiaiškinti, ar tokie arginino kiekio pokyčiai gali tiesiogiai paveikti organizmo imuninį atsaką į vėžį ir virusines infekcijas.
Pirmiausia jie išanalizavo jau turimus duomenis apie aminorūgščių kiekį vėžiniuose audiniuose ir pelių, užsikrėtusių gripu arba SARS-CoV-2 virusu, plaučių audiniuose.
Analizė parodė, kad argininas buvo viena iš aminorūgščių, kurios kiekis šiomis sąlygomis sumažėdavo nuosekliausiai.
Tuomet mokslininkai apribojo arginino kiekį žmogaus ir pelių storosios žarnos vėžio ląstelėse. Jie taip pat tyrė žmogaus melanomos, krūties, skrandžio ir kasos vėžio ląstelių linijas.
Komanda matavo baltymo, vadinamo I klasės pagrindiniu audinių suderinamumo kompleksu (MHC-I), kiekį. Šis baltymas padeda imuninei sistemai atpažinti užkrėstas arba pakitusias ląsteles.
Mokslininkai vertino, kiek antigenų vėžinės ląstelės pateikia savo paviršiuje ir kaip veiksmingai jas sunaikina CD8 T limfocitai. Taip pat buvo tiriama, kaip argininas veikia baltymų gamybą ląstelėse.
Vėliau mokslininkai pelėms, kurioms buvo sukeltas storosios žarnos vėžys, skyrė skirtingas dietas – su didesniu, įprastu arba ribotu arginino kiekiu.
Atskiruose eksperimentuose pelės buvo užkrėstos gripu arba pelėms pritaikyta SARS-CoV-2 viruso forma. Tyrėjai stebėjo svorio kritimą, išgyvenamumą, viruso kiekį organizme ir plaučių pažeidimus.
Argininas pagerino vėžio ir virusinių infekcijų baigtis pelėms
Arginino ribojimas sumažino MHC-I baltymų kiekį žmogaus ir pelių storosios žarnos vėžio ląstelėse. Panašus poveikis nustatytas ir kitose vėžinių ląstelių linijose.
Pelėms skiriant daugiau arginino sumažėjo storosios žarnos navikų, taip pat pagerėjo gripo ir SARS-CoV-2 infekcijų eiga.
Vėžinės ląstelės, kuriose buvo mažiau arginino, savo paviršiuje pateikė mažiau antigenų. Dėl to CD8 T limfocitai prasčiau atpažino ir sunaikino vėžines ląsteles.
Kai po 24 valandų arginino ribojimo jo kiekis buvo atkurtas, MHC-I baltymų lygis per kelias valandas vėl padidėjo.
Mokslininkai nustatė, kad esant mažam arginino kiekiui ribosomos – ląstelės struktūros, atsakingos už baltymų gamybą – pradėdavo strigti gamindamos MHC-I baltymą.
Atliekant eksperimentus su storosios žarnos vėžiu, pelėms, kurių maiste buvo daugiau arginino, susiformavo mažiau ir mažesnių navikų. Tuo metu pelėms, kurios gaudavo mažiau arginino, navikų išsivystė daugiau.
Arginino papildai taip pat sumažino gripu užsikrėtusių pelių svorio kritimą ir mirtingumą. Teigiamas poveikis buvo pastebimas net tuomet, kai papildai pradėti skirti praėjus vienai dienai po užsikrėtimo.
SARS-CoV-2 užsikrėtusioms pelėms arginino papildai sumažino svorio kritimą, viruso kiekį organizme ir plaučių pažeidimus.
Vienas tyrimo autorių, gydytojas ir mokslininkas Sohailas Tavazoie, teigė, kad pelėms skirtas arginino kiekis, perskaičiavus žmogui, atitiktų maždaug 10 gramų arginino per dieną.
Jo komanda tikisi ateityje ištirti arginino papildų poveikį žmonėms, sergantiems gripu ir turintiems didelę sunkios ligos eigos riziką.
JAV Nacionaliniai sveikatos institutai nurodo, kad 9–30 gramų arginino dozės gali sukelti virškinamojo trakto diskomfortą ir šiek tiek sumažinti kraujospūdį.
Todėl būtini tyrimai su žmonėmis, kurie parodytų, ar maždaug 10 gramų arginino per dieną dozė yra saugi ir iš tiesų gali pagerinti sveikatos būklę.
Ar verta vartoti arginino papildus imuninei sistemai stiprinti?
Tyrime nedalyvavęs chirurgas onkologas dr. Antonas Bilchikas teigė, kad tyrimas atskleidžia įdomų ir potencialiai svarbų arginino – nebrangios ir plačiai prieinamos aminorūgšties – vaidmenį.
Pasak specialisto, dauguma sveikų žmonių paprastai gali toleruoti 10 gramų arginino per parą, tačiau tokia dozė gali kelti riziką žmonėms, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis. Todėl prieš vartojant argininą imunitetui stiprinti reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
„Pacientai neturėtų savarankiškai pradėti vartoti tokių papildų kaip argininas tikėdamiesi sustiprinti imunitetą ar pagerinti vėžio gydymo rezultatus, kol neturime patikimesnių tyrimų su žmonėmis“, – perspėjo jis.
Tyrime taip pat nedalyvavęs Naujosios Meksikos valstijos universiteto visuomenės sveikatos profesorius Jagdishas Khubchandani sutiko, kad argininas teoriškai galėtų pagerinti MHC-I baltymų gamybą.
Tačiau jis pabrėžė, kad tyrimas atliktas labai kontroliuojamomis sąlygomis su gyvūnais ir nagrinėjo konkrečias antivirusines bei priešnavikines situacijas.
„Kol nėra tyrimų su žmonėmis, šių rezultatų praktinė vertė yra labai ribota“, – sakė jis ir pridūrė, kad dar reikia išsiaiškinti, kam argininas galėtų būti naudingas ir kokiomis aplinkybėmis.
Specialistas pabrėžė, kad širdies ir kraujagyslių, inkstų ar kepenų ligomis sergantys žmonės, taip pat nėščiosios neturėtų vartoti tokio arginino kiekio be gydytojo priežiūros.
„Turime pernelyg daug mitybos madų ir papildų, kurių didžioji dalis yra beveik beverčiai“, – perspėjo Khubchandani ir pridūrė, kad kitas būtinas žingsnis turėtų būti tyrimai su žmonėmis.
