Sekite 15min Google
Po beveik dešimtmečio Hunt laboratorijoje kilo dar viena reprodukcinė problema. Šįkart jos priežastis buvo susieta su ketvirtiniais amonio junginiais, arba QAC.
Šios cheminės medžiagos yra daugelio dezinfekantų, antibakterinių rankų priemonių ir valiklių veikliosios sudedamosios dalys. Jų galima rasti ir kūdikių servetėlėse, skalbimo priemonėse, oro gaivikliuose, šampūnuose, burnos skalavimo skysčiuose ar net kai kuriuose akių bei nosies preparatuose.
Nors QAC naudojami jau daugiau nei šimtmetį ir ilgą laiką buvo laikomi saugiais, nauji tyrimai kelia klausimų dėl galimo jų poveikio sveikatai.
„Dabar jau žinome, kad QAC galima aptikti žmogaus kraujyje. Remdamasi tyrimais su pelėmis manau, kad jie gali prisidėti ir prie vaisingumo problemų“, – sakė Hunt.
Neramina poveikis plaučiams, smegenims ir vaisingumui
Per pastarąjį dešimtmetį laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai QAC siejo su uždegiminiais procesais, imuninės ir kvėpavimo sistemos pokyčiais, reprodukcinių hormonų veikla bei besivystančiomis smegenimis.
Emory universiteto mokslininkė Amina Salamova teigia, kad šios medžiagos gali paaštrinti astmą ir lėtines plaučių ligas, ypač žmonėms, kurie su dezinfekantais dažnai susiduria darbe.
QAC jau aptikta žmonių kraujyje, motinos piene, šlapime ir išmatose. Tyrimai su ląstelėmis ir gyvūnais taip pat leidžia įtarti, kad šie junginiai gali kauptis širdyje, inkstuose, virškinimo sistemoje ir plaučiuose.
2024 metų tyrimas parodė, kad tam tikri QAC gali pakenkti smegenų ir nugaros smegenų ląstelėms, kurios gamina mieliną – apsauginį nervinių skaidulų sluoksnį.
Tyrėjai taip pat aiškinasi galimą QAC poveikį mitochondrijoms – ląstelių struktūroms, kurios gamina organizmui reikalingą energiją.
Vis dėlto pramonės atstovai ragina nedaryti skubotų išvadų. Amerikos valymo priemonių instituto atstovai pabrėžia, kad vien cheminės medžiagos aptikimas žmogaus organizme dar neįrodo, jog ji sukelia žalą. Be to, gyvūnų ir ląstelių tyrimų rezultatai priklauso nuo dozės, poveikio trukmės ir kitų sąlygų.
Pelėms nustatyti sunkūs apsigimimai
Susirūpinimas dar labiau sustiprėjo, kai reprodukcijos tyrėja Terry Hrubec panašias problemas pastebėjo savo laboratorijoje.
Kai kurių pelių vaisiai turėjo sunkių nervinio vamzdelio defektų: neišsivysčiusias smegenis, atvirą stuburą ar smegenų audinį už kaukolės ribų. Dalis tokių vaisių žūdavo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu.
Hunt ir Hrubec pradėjo bendrus tyrimus. Pelėms šešis mėnesius buvo duodama QAC turinčio maisto. Tyrėjai nustatė, kad sumažėjo jų gebėjimas pastoti ir sėkmingai išnešioti jauniklius.
QAC veiktos nėščios patelės taip pat tapo vangios, prarado apetitą, joms trūko oro, pasireiškė kraujavimas ir sunkus gimdymas. Daugiau nei trečdalis jų nugaišo netoli gimdymo.
Vėlesni tyrimai parodė, kad QAC gali veikti placentą ir didinti uždegimą. Poveikis pastebėtas ir patinams – kai kuriuose tyrimuose jų spermatozoidų skaičius buvo mažesnis, o judrumas prastesnis.
Tačiau Hrubec pabrėžia, kad kol kas nėra aišku, ar toks pats poveikis pasireiškia žmonėms.
„Potencialas paveikti žmonių vaisingumą egzistuoja, tačiau kol kas nežinome, ar taip iš tiesų vyksta“, – sakė ji.
Pandemijos metu naudojimas smarkiai išaugo
QAC naudojimas ypač išaugo per COVID-19 pandemiją, kai žmonės pradėjo intensyviai dezinfekuoti rankas, paviršius ir įvairius daiktus.
Vieno tyrimo duomenimis, QAC kiekis namų dulkėse pandemijos metu padidėjo 62 proc., o jų koncentracija žmonių kraujyje per metus – 77 proc.
Šių junginių vis dar yra daugybėje dezinfekavimo priemonių. Vienas dažniausių – benzalkonio chloridas (BAC), naudojamas antibakteriniuose muiluose, servetėlėse, purškaluose ir skalbinių dezinfekavimo priemonėse.
Didžiausią poveikį gali patirti žmonės, kurie su QAC susiduria nuolat – pavyzdžiui, darželiuose, ligoninėse, slaugos namuose, sporto klubuose ar biuruose.
Salamovos tyrimai parodė, kad QAC koncentracija darželių ir slaugos įstaigų dulkėse gali būti maždaug tris kartus didesnė nei įprastuose namuose.
Dezinfekuoti visko nebūtina
Mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas nėra raginti visiškai atsisakyti dezinfekavimo.
„Svarbu suprasti, kada pakanka tiesiog nuvalyti, o kada iš tikrųjų reikia dezinfekuoti“, – sakė Salamova.
Jei namuose kas nors serga užkrečiama liga, dezinfekcija gali būti prasminga. Tačiau kasdieniam valymui dažnai visiškai pakanka muilo ir vandens.
Norint sumažinti sąlytį su QAC, rekomenduojama atkreipti dėmesį į priemones, pažymėtas kaip „antibakterinės“, „antimikrobinės“, „dezinfekuojančios“ ar „naikinančios mikrobus“. Kai dezinfekanto iš tiesų reikia, specialistai kaip alternatyvas mini priemones su citrinų rūgštimi, vandenilio peroksidu ar etilo alkoholiu.
Hunt mano, kad QAC istorija gali būti panaši į BPA: cheminė medžiaga dešimtmečius plačiai naudojama ir laikoma saugia, o tik vėliau pradedamas išsamiau vertinti jos galimas poveikis žmogaus sveikatai.
„Mes išleidome šias medžiagas į rinką dar gerai nesuprasdami, kaip jas stebėti žmogaus organizme“, – sakė mokslininkė.
Parengta pagal CNN.
